Pasėlių draudimo įmokos 2013 metų derliui išlieka tokios pat kaip pernai, tačiau gali keistis kompensuojama įmokų dalis - Žemės ūkio ministerija siūlo nuo 50 procentų pereiti prie fiksuotos išmokos, nustatant maksimalios išmokos už 1 ha kompensavimo dydį atskiroms augalų rūšims.
© GRYNAS.lt (A. Vabalo nuotr.)

Vakar Žemės ūkio rūmuose vyko pasitarimas dėl augalų 2013 m. derliaus draudimo kompensavimo procento ir sumos dydžių nustatymo. ŽŪM Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius pristatė Žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl augalų 2013 m. derliaus draudimo įmokų kompensavimo procento ir sumos dydžių nustatymo" projektą.

„Jau pernai buvo įvestas apribojimas, kad kompensuojama 50 proc. įmokų, bet ne daugiau kaip tam tikra suma, - priminė V. Katkevičius. - Būtent tas kompensuojamos sumos dydis ir yra svarbiausias diskusijos objektas, o esminis dalykas - jų apskaičiavimo būdas".

Kokia galėtų būti kompensuojamoji draudimo įmokos suma, nuspręsta apskaičiavus sąlygines pajamas iš hektaro. Sąlyginės pajamos iš hektaro, auginant vienus ar kitus augalus, apskaičiuotos pagal statistikos duomenis - koks derlius vidutiniškai gaunamas iš tokio ploto vieneto ir kokia tokios produkcijos vertė. Apskaičiavus vidutinės pajamas iš hektaro, nustatytos maksimaliai kompensuojamos draudimo sumos: kuo didesnės pajamos iš hektaro, tuo brangiau kainuoja tokius augalus apdrausti, taigi ir kompensuojamoji suma turi būti didesnė.

Pagal naująjį projektą, kai kurioms augalų rūšims draudimo įmokų kompensacijos, palyginti su pernai metais, padidėjo: pavyzdžiui, cukriniams runkeliams - penkiais litais (iki 55 Lt/ha), žieminiams javams - 8 Lt (iki 61 Lt/ha), žieminiams rapsams - 17 litų (iki 150 Lt/ha). Atlikus skaičiavimus pagal naują metodiką, kai kurių kompensacijų dydį reikėtų mažinti, tačiau jos paliekamos 2012 m. lygyje.

Siekiant paskatinti žemdirbius drausti augalus nuo stichinės sausros (2011 m. nuo šios rizikos apdrausta tik 2 proc. nuo visų draust pasėlių, 2012 m. augalų nuo sausros nedraudė niekas), įsakymo projekte numatyta (kaip, beje, ir pernai) skirtinga kompensacijos suma draudžiantiems augalus nuo stichinės sausros ir nedraudžiantiems nuo minėtos rizikos.

Žemdirbiai mano, kad būtina rasti lėšų kompensacijoms

Iš draudimo įmokų kompensacijoms išmokėti skirtų 12 mln. Lt šiemet tikriausiai liks nepanaudotų lėšų, kurios bus perskirstytos ir atiteks ūkininkams per kitas programas. Koks pinigų fondas bus skirtas šiai funkcijai kitų metų biudžete, kol kas niekas prognozuoti nesiima. Tai darys jau naujai suformuota vyriausybė, o skirtoji pinigų suma paaiškės 2013 m. pradžioje.

„Tikėtina, kad patvirtinus naująsias dabar siūlomas kompensacijų mokėjimo taisykles su konkrečiais įkainiais, tai bus vyriausybės įsipareigojimas, o tokiems tęstiniams įsipareigojimams pinigai privalo būti skiriami. Jei paliekame laisvą variantą, tai jokių įsipareigojimų nelieka ir visi sprendimai bus priimami iš naujo", - V. Katkevičius paaiškino, kodėl svarbu taisykles patvirtinti dar šį mėnesį.

„Lietuva neturi daug stambių verslų ar naudingųjų iškasenų, todėl žemės ūkis turėtų būti prioritetinė šaka. Jei nebus draudimo kompensavimo, tai valstybė nupjaus šaką ant kurios pati sėdi. Juk pažiūrėkite, kiek dar verslo šakų išgyvena iš žemės ūkio: ir vežėjai, ir pakuotojai, ir perdirbėjai, ir daugybė kitų", - sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, piktindamasis, kad tokiam būtinam reikalui kaip draudimo įmokų kompensavimas sunkiai randama lėšų.

Draudikai turi savų argumentų

Draudimo kompanija - draudimo įmonės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas „VH Lietuva" gerokai padidino įmokas už 2012 m. derlių: kai kuriais atvejais reikėjo mokėti dvigubai daugiau negu 2011 m. „Šiaip rinkoje beveik nėra analogų, kad kokios nors produkto ar paslaugos vertė iš karto padidėtų du kartus", - pastebėjo V. Katkevičius.

Tačiau „VH Lietuva" vadovo Algimanto Navicko teigimu, įvertinant situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, buvo būtina branginti iššalimo riziką, juolab kad perdraudikai tokios rizikos kaip iššalimas iš viso nebenori imtis.

„Tarkime, Lenkijoje praėjusią žiemą iššalo 1 700 tūkst. ha, išmoka už juos siekė apie 800 mln. zlotų. Įmokų suma buvo bent 10 kartų mažesnė. Tai iš kur draudimo bendrovei imti 700 mln. zlotų? Supraskite, kad draudikas nėra tas verslininkas, kuris daro pinigus. Draudikas tik paima pinigus, sukaupia fondus ir paskui iš jų paskirsto išmokas", - aiškino A. Navickas. Jis prisiminė kritinius 2011 m., kai už iššalimo riziką bendrovė „VH Lietuva" surinko apie 8 mln. Lt, o išmokėti teko 54 mln. Lt. Panaši situacija buvo ir 2010 m. - 5,4 mln. Lt įmokų, 15,3 mln. Lt išmokų.

Ir draudikai, ir pasėlius draudžiantys žemdirbiai sutaria vienu klausimu - be valstybės paramos pasėlių draudimas strigtų dar labiau, nes kompensuojamos draudimo įmokos yra svari paspirtis besidraudžiantiems. „Dalis žemdirbių taip ir pageidauja: prašo, kad paskaičiuotume, kokią jis turėtų pasirinkti draudimo sumą, kad gautų 50 proc. įmokos kompensaciją", - iš patirties žino A. Navickas.

Jo manymu, jei būtų pritarta fiksuotoms draudimo įmokų kompensacijų sumoms, nukentėtų trys grupės žemdirbių. Pirmiausia tie, kurie ūkininkauja rizikingiausiuose rajonuose (jų įmokos tarifas aukštesnis, o kompensuojamoji suma tokia pati kaip visiems). Antroji grupė - jau patyrę žalas žemdirbiai. Trečioji grupė - tie, kurie ūkininkauja efektyviausiai ir renkasi maksimalias draudimo sumas.

Algimantas Navickas pateikė du galimus draudimo įmokų kompensavimo variantus. Galimas toks variantas: ministerija paskiria pastovią sumą draudimo įmokoms kompensuoti, o paskui, kai visi apsidraudžia, rugpjūčio pabaigoje, draudimo bendrovė pateikia duomenis, kiek yra surinkta draudimo įmokų. Tada ministerija tą skirtąją sumą padalija iš surinktų įmokų skaičiaus ir išveda kompensavimo koeficientą", - kaip vieną iš galimų variantų siūlo A. Navickas. Privalumas - visiems būtų kompensuojama vienodu procentu. Trūkumas - kompensacijos būtų išmokamos tik rudenį.

Antrasis variantas - kompensuoti ne draudimo įmokas, o remiamas draudimo sumas. Pavyzdžiui, žieminiams rapsams būtų remiama 3 500 Lt suma, vasariniams kviečiams 2 800 Lt. Tokiu atveju iki numatytos sumos pusę įmokų kompensuoja valstybė, o jei žemdirbys pageidauja draustis didesnei sumai, už skirtumą jis moka 100 proc. įmokų. Šiuo atveju nebūtų nuskriausti tie, kurie jau buvo patyrę žalas ir kurie ūkininkauja rizikingesniuose rajonuose.

ŽŪM pareigūnai ir žemdirbiškų organizacijų atstovai sutarė, kad būtina iš esmės apsvarstyti pateiktus variantus. „Siūlyčiau savo organizacijų viduje aptarti šiuos klausimus ir per savaitę pateikti oficialius atsakymus. Ilgai delsti nėra laiko, nes 2013 m. derliaus draudimas jau prasidėjęs", - paragino ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Top naujienos

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (4)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (58)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

G. Nausėda apie prezidento rinkimus: prie šito klausimo bus galima sugrįžti labai rimtai (66)

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda neneigia dalyvausiąs 2019 metų...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (48)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos išpuolio mikroautobuso vairuotojas nustatytas, jo ieškoma visoje Europoje (10)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (9)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

Draugo gedėjusi kalytė pagaliau laiminga: įveikti sielvartą padėjo kačiukai (1)

Kai kalytės Floros šeima priglaudė 20-metį katiną Dexter'į, energinga malamutė kaipmat...

Holivudas gedi vieno garsiausių visų laikų komikų J. Lewiso (3)

Sulaukęs 91-erių mirė vienas žinomiausių visų laikų komikų ir šou pasaulio atstovų Jerry...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (148)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...