Visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais šeriamos institucijos – Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ – visiškai nesirūpina naujomis gyvulių veislininkystės technologijomis.
Iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atėmusi gyvulių veislininkystės priežiūros funkcijas Žemės ūkio ministerija tesugeba organizuoti komisijas... tikrinti, kaip ŽŪR vykdo gyvulių veislininkystės kontrolę! O šalies ūkininkams, kaip našlaičiams, telieka patiems žvalgytis po Europą ieškant inovacjų.
Tarp Rytų ir Vakarų balansuojanti Lietuva turi puikių galimybių stiprinti savo pienininkystę. Kitais metais laukia pieno žaliavos deficitas: Vokietija prognozuoja už kilogramą mokėsianti 34 euro centus, Rusija saviškiams šiemet mokėjo 39,2 euro cento, 2013 m. numačiusi 44 euro centus. Didžiosios Rytų šalies pienininkystei stiprinti Vokietija numato šešeriems metams skirti 60 mln. EUR kreditą su 8,5 proc. metinėmis palūkanomis.
- Lietuvos žemės ūkiui atsiveria galimybės eksportuoti į Rusiją ne tik pieno produktus, bet ir veislinius galvijus, – parodos „EuroTier 2012“ pastebėjimais dalijasi Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.
Pasak jo, pienininkystės starto pozicijas sustiprintų civilizuota galvijų selekcija. Deramo valstybės institucijų požiūrio stoka šį gyvulininkystei gyvybiškai svarbų sektorių nustūmė į užribį. Ne paslaptis, jog smulkių ir netgi vidutinių pieno ūkių savininkai bulių spermą perka iš tarpininkų, paisydami tik vieno kriterijaus – pigumo. Dar blogiau, kai susigrąžinama praėjusių amžių tradicija – ūkyje veislei laikyti bulių, teikti jo paslaugas ir svetimoms bandoms. Tai tas pat, kaip iš naujausios hibridinės „Tojotos“ persėsti į praėjusio amžiaus rusišką zaporožietį.
LGVA vadovo dr. E. Gedgaudo žodžiais, galvijų selekcija pageidaujamų savybių linkme – ilgas ir sudėtingas procesas, kuris labai priklauso nuo buliaus veislinės vertės. Jai nustatyti klasikiniais vertinimo metodais sugaištama ne vienus metus, tačiau jau yra būdų selekcijai suteikti kur kas didesnį greitį. Galvijų genomo tyrimas atveria naujus veislininkystės horizontus.
Didelė grupė Lietuvos ūkininkų, kontroliuojamo produktyvumo pieno ūkių šeimininkų, veterinarijos ir galvijų selekcijos specialistų parodos „EuroTier“ metu apsilankė Žemutinės Saksonijos miestelyje Verdene įsikūrusioje kooperatinėje veislininkystės įmonėje „Masterrind“. Įmonę 1986 m. įkūrė vokiečių ūkininkų 46 savivaldos organizacijos. Šiuo metu ji vienija apie 6 tūkst. narių.
Pasak Lietuvos ūkininkų delegaciją pasitikusio „Masterrind“ pardavimų direktoriaus Bernhardo Vėberio, Vokietijoje pastarąjį dešimtmetį kito gyvulininkystės ūkių struktūra: mažėjo ūkių, tačiau didėjo galvijų skaičius juose. Iš šalyje laikomų 12,7 mln. galvijų 4,2 mln. yra melžiamos karvės. Vidutinis produktyvumas – 8365 kg. „Masterrind“ veislininkystės įmonės kuruojamuose ūkiuose iš karvės primelžiama vidutiniškai 9807 kg. Įmonę valdo patys ūkininkai (12 išrinktų žmonių valdyba), organizuojami veislinių galvijų aukcionai, karvės sėklinamos atrinktų ir genominių bulių sperma, implantuojamais embrionais. Per metus parduodama apie 85 tūkst. veislinių galvijų, 1,3 mln. spermos dozių, 4,6 tūkst. embrionų. Praėjusiais metais įmonė uždirbo 120 mln. EUR.
„Masterrind“ atstovas B. Vėberis pasakojo, jog anksčiau veislinių galvijų vertinimas (pagal „dukteris“) užtrukdavo apie šešerius metus, pavyzdžiui, iš 3,5 tūkst. buliukų per tokį ilgą laiką po testavimo būdavo atrenkama dešimt. Dabar taikoma genominė selekcija. Bulių genomo vertinimas ir genominė selekcija – naujovė, kuri veislininkystės įmonėse pastaraisiais metais sparčiai diegiama.
Taikant šį metodą iš spermos, kraujo ar plaukų šaknelių pavyzdžio galima nustatyti, kokius ūkiškai naudingų savybių genus gyvūnas yra paveldėjęs iš tėvų ir perduos palikuonims. Genams atpažinti naudojami žymenys. Tai labai supaprastina veislinių bulių vertinimą ir atranką, nes, nustačius genus, galima gana tiksliai pasakyti, ko vertas bus galvijas, kai užaugs.
Pasaulyje apie 20 proc. parduodamos bulių spermos yra tik su įvertintu genomu. Vokietijoje tokios spermos dalis siekia apie 50 proc.
Pasak B. Vėberio, iš įmonėje „Masterrind“ laikomų bulių sperma imama į dvi produktų linijas: „Master Proven“ (tradicinė kilmės patikra) ir „Master Gen“ (ištirtas genomas). Vokietijos pieno gamintojai, vykdydami selekciją, didžiausią dėmesį kreipia į galvijų sveikatingumą, ilgaamžiškumą, vaisos savybes, somatinių ląstelių skaičių, tešmens ketvirčių išsidėstymą, eksterjerą. ES šalyse ketinama uždrausti galvijų nuraginimą karštuoju būdu, todėl genominė selekcija pasitarnautų ir šioje srityje.
„Masterrind“ įmonės bulių spermos banke (skystame –196 OC azote) laikoma apie 3,5 mln. dozių, kas trys savaitės atitinkama jų dalis pristatoma šimtui įmonės specialistų (sėklintojų, vet. gydytojų). Sutartis su įmone taip pat sudarę 500 ūkininkų, kurie patys kompetentingi tvarkyti veislininkystės darbą savo fermoje.
Kaip pasakojo B. Vėberis, įmonė turi 500 karvių–recipienčių fermą, kurioje atliekama embrionų transplantacija. Ūkininkų pageidavimu, embrionams atliekamas genomo tyrimas. Dar viena paslauga – ūkininkas atveža subrendusią telyčią į įmonės fermą, kur atliekamas embriono inplantavimas.
„Masterrind“ bendradarbiauja su Vokietijos valstybiniais mokslo institutais ir parengė naują spermos seksavimo sistemą. Tam tikra lazerių technologija buliaus spermoje atskiriami moteriškosios lyties spermatozoidai nuo vyriškosios. Vietoj teoriškai atvedamų 50 proc. telyčaičių atvedama 90 proc.
„Masterrind“ įmonės tvartuose–viešbučiuose ypatingos izoliacijos ir saugos sąlygomis laikoma apie šimtas veislinių bulių: 87 proc. – holšteinų, 7 proc. – žalmargių ir 6 proc. – mėsinių.
Vienas geriausiai vertinamų ir paklausių įmonės bulių – genominis Pioneer. Jo veislinė kokybė vertinama pagal 18 kriterijų. Žinoma, jog Pioneer buliaus motina per laktaciją davė 11450 kg, senelė – 13359 kg, prosenelė – 11658 kg pieno.
Anksčiau patikrinti vieno buliaus veislinę vertę kainuodavo apie 25 tūkst. EUR, reikėdavo turėti ir gana didelę sėklinamų karvių populiaciją, daug spermos būdavo išbrokuojama. Dabar viską galima padaryti per vieną savaitę ir gerokai pigiau – ištirti buliaus genomą kainuoja apie 100 EUR. Be to, galima ištirti ir embriono genomą. Nustatyta, kad genomo vertinimo pagal produktyvumą patikimumas siekia 73 proc., somatines ląsteles – 76 proc.
Patikrintų pagal genomą bei seksuotos bulių spermos galima įsigyti ir Lietuvoje, su „Masterrind“ bendradarbiaujančioje veislininkystės įmonėje „Litgenas“. Pasak mūsų ūkininkų, selekcijos specialistų, šalyje jau yra atvestų įvertintų genomų bulių palikuonių. Ne už kalnų laikas, kuomet genetika bus pripažinta turinti didelės reikšmės ūkio konkurencingumui. LGVA priklausantys pieno ūkių šeimininkai teigė, jog naujos veislininkystės technologijos padėjo pasiekti didesnio karvių produktyvumo ir gauti daugiau pajamų.
- Racionalia genetika galima pasiekti, kad karvė kiekvieną savo gyvenimo dieną duotų ne vidutiniškai 12–13 kg pieno, o 14–15 kg, – sakė LGVA vet. gydytojas konsultantas Kastytis Litvinas, – ir produktyvumas neapsiribotų keliomis laktacijomis. Apmaudu, kad mūsų ūkininkai dar neįsisavinę šios vertinimo sistemos.
Tad ką veikia valstybinė UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su savo armijomis valdininkų, „specialistų“ ir gražiai konkursus laimėjusiais vadovais?
