Balinti būtina rudenį
Ne vienas užsukęs į Cijūnaičių kiemą pagalvoja, kaip gera gyventi tokioje rojaus salelėje tarp miškų. Tačiau retas žino, kiek prakaito išlieta, kol buvo sukurta tai, kas dabar džiugina akį.
Pokalbis apie džiaugsmus ir rūpesčius prasideda aptariant, ką verta sodinti, o ko ne, nes spalis – medelių sodinimo mėnuo, tad dažnas žvalgosi kokios įdomesnės veislės obelaitės ar slyvos.
„Persikai ir abrikosai iššalo, tačiau tai nereiškia, kad jų vėl nesodinsime. Nukentėjo ir kriaušės. Kita vertus, esu kaltas ir pats, nes tinkamai negydžiau kriaušių nuo šratligės. Medžiai nusilpo, nes anksti numetė lapus ir neatlaikė žiemos šalčių“, – sakė Gediminas. Jis pabrėžė, jog medžius būtina balinti rudenį, kad nepleišėtų kamienai.
Paklaustas, kodėl vidurvasarį supleišėja trešnių kamienai, jis paaiškino, kad taip nutinka dėl didelės drėgmės ir dienos bei nakties oro temperatūros skirtumų. Mat apie Jonines orai atvėsta, o vėliau staigiai atšyla. Birutė antrino pridurdama, kad kaulavaisiai gali nukentėti ir tada, jei ilgai nelijo ir staiga prasidėjo liūtys. Todėl pramanūs sodininkai visada pasirūpina, kad augalai gautų pakankamai drėgmės.
Ne tik parduoda
Abu Cijūnaičiai krimto agronomijos mokslus. Gal todėl nedideliame jiems priklausančiame 4,2 ha plote puikiai dera sodas, uogynai, medelynas, dekoratyviniai augalai, du šiltnamiai ir kt. „Specializuojamės – auginame vaisius ir uogas. Čia auga obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, trešnės, persikai, abrikosai, avietės, geltonos avietės, gervuogės, aviečių ir gervuogių hibridai, arktinės avietės, juodieji, baltieji, raudonieji serbentai, agrastai, aktinidijos, šilauogės, valgomieji sausmedžiai, cidonijos, obuolių ir kriaušių hibridai, lazdynai, vynuogės“, – pasakojo Gediminas.
Jį nuolat galima sutikti Užupio turgelyje, kur prekiauja savo užaugintomis gėrybėmis.
„Man svarbu ne tik parduoti, bet ir pabendrauti su žmonėmis. Labai smagu sutikti smalsius miestiečius, kurie domisi retesniais augalais, noriai juos perka. Dabar jau nieko nestebina sausmedžių, aktinidijų, gervuogių, sedulų uogos“, – džiaugėsi sodybos šeimininkas. Tą dieną, kai lankėmės, Birutė spaudė gervuogių sultis – parduoti jas bus nesunku. Sutuoktiniai atviravo, kad jei Tymo turgelyje kas prieina ir paklausia, ar negalėtų apsilankyti jų sodyboje, šie mielai pakviečia. „Jau ketverius metus ten prekiaujame, turime nuolatinių pirkėjų. Labai malonu, kai ateina ir padėkoja už skanius mūsų užaugintus vaisius“, – sakė Birutė.
Nenurimsta neišbandęs
Ragaudami gal penkių veislių rudeninių aviečių aptarėme, kaipgi šiuos augalus paruošti žiemai. „Avietes nupjauname iki pat žemės. Tik būtina žinoti, kad tai galima daryti tik tada, kai spusteli šaltukas, nes augalas visas gyvybines galias tada sutelkia į šaknis, o pavasarį jas gali panaudoti naujų derančių stiebų auginimui“, – aiškino pašnekovas. Anot jo, tinkamiausios versliniams avietynams yra ‘Polana’ avietės. Jos gausiai dera, yra aromatingos ir skanios. Naujos, taip pat lenkų selekcininkų sukurtos aviečių veislės ‘Pokosa’ uogos – didelės, įspūdingos, matinės, tačiau derlius – ne itin geras. Pašnekovas atkreipė dėmesį į vasarinę avietę ‘Glen Ample’, iš kurios galima tikėtis 25 tonų derliaus iš hektaro.
Gediminas – iš tų, kurie nenurimsta. Jam nuolat reikia išbandyti naujas veisles, jis ieško jų, o radęs sodina ir tikrina, ar tikrai tokios geros, kaip teigiama veislės aprašyme. Todėl jo sode atsiranda obelaičių, kokių nėra kitur, o šiltnamiuose auga ypatingi dekoratyviniai augalai. Beje, namui baigti lėšų pritrūko, nes reikėjo įsigyti du modernius šiuolaikiškus, Prancūzijoje pagamintus šilt¬namius. Priėjus prie jų, pasigirsta malonus ūžimas – taip atsidarinėja automatiniai langai, tiksliau, dalis stogo lyg observatorijoje pasikelia ir nusileidžia. Viename šiltnamyje tarpsta kambariniai augalai. Nuo jų Gediminas pradėjo verslą. Šiuo metu prekyba kambarinėmis gėlėmis beveik nepelninga, tačiau atsisakyti Cijūnaičiams šio užsiėmimo neleidžia sentimentai.
Ne tik gražūs, bet ir naudingi
Gediminas parodo apkauptus juodųjų serbentų krūmus. Įsišaknijusios šakelės bus pasodintos į vazonus ir šiltnamyje paaugintos iki tinkamų parduoti. Taip čia dauginami ir lazdynai.
„Lazdynais ypač domimasi. Tai – labai nereiklus augalas. Turiu visokių veislių“, – sakė ūkininkas. Netoli lazdynų krūmų – rojaus obelaitė. Jos šakos apkibusios mažais geltonais obuoliukais. Susidaro įspūdis, kad tokioms obelims Cijūnaičiai jaučia ypatingą simpatiją, nes paėjėjus sodo link palei sklypo tvorą pasodinta įvairiausių veislių rojaus obelaičių. „Vaisiai – ne tik gražūs, bet ir naudingi. Sėkmingai parduodame juos konditerijos pramonei. Jei matote tokiais obuoliais papuoštus tortus, žinokite, kad jie gali būti mūsų. Beje, tokie obuoliukai labai skanūs konservuoti, puikiai tinka prie paukštienos patiekalų“, – pasakojo pašnekovas. Vedžiodamas po sodą rodė jaunas žemaūges obelis. Pasak jo, tokius vaismedžius verta auginti, nes derlius imamas jau antrais metais. Net jei kurią nors žiemą iššąla, Gediminas vėl sodina desertinių veislių vaismedžius, nes didelę dalį šeimos ūkio pajamų sudaro pajamos iš prekybos vaisiais ir uogomis.
