VŠT duomenimis, vasarį vilniečiams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,55 ct be PVM – beveik tiek pat, kiek sausį ir pernai metų vasarį. Šilumos kainos mažėjimo tendencija sostinėje išlieka visą šildymo sezoną, kovo mėnesį šilumos kaina mažėja iki 7,09 cento už kilovatvalandę be PVM.
Specialistų teigimu, įtakos sąskaitų už šildymą dydžiui turi ne tik šilumos kaina, energetinis šildomo pastato efektyvumas, bet ir lauko oro temperatūra, lemianti šilumos suvartojimą.
„Šilumos suvartojimas tiesiogiai priklauso nuo lauko oro temperatūros: kuo šilčiau, tuo šilumos pastatams apšildyti reikia mažiau. Šį šildymo sezoną matome ryškius orų pokyčius – sausis buvo šaltas, o vasaris jau džiugino neįprasta šiluma. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad vasaris yra trumpiausias metų mėnuo, todėl tai taip pat atsispindi sąskaitose“, – pranešime spaudai cituojama VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Lauko oro temperatūrų skirtumas ir trumpesnis mėnuo padarė ženklesnę įtaką vasario mėnesio sąskaitų už šildymą dydžiui. Sąskaitos už centralizuotai tiektą šilumą vidutiniškai sumažėjo apie 30 proc. lyginant su šių metų sausiu ir apie 10 proc. lyginant su praėjusių metų vasariu.
„Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame, energetiškai efektyviame daugiabutyje vidutinė vasario mėnesio sąskaita siekia 44 eurų, sausį klientai mokėjo 66 eurus, praėjusio šildymo sezono vasarį – 50 eurų. Nerenovuotų, energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai mokės 77 eurus, sausį teko išleisti 112 eurų, o pernai vasarį šildymas tokiame name kainavo 85 eurus. Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai visuomet moka bent 40 proc. didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi pro nesandarias pastato konstrukcijas patiriami ženklesni šilumos nuostoliai“, – pažymėjo VŠT atstovė.
