Sostinės Žirmūnų rajone 48 kv. m bute gyvenanti vilnietė Dalia gruodį už šildymą (be karšto vandens) „Vilniaus energijai turėjo mokėti nepilnus 28 eurus. Žinodama, kad sausis buvo gana šaltesnis, moteris tikėjosi vasarį sulaukti didesnės sąskaitos – tačiau ne tiek.
Moters naujai atsiųstoje šildymo sąskaitoje nurodoma, kad už sausio mėnesį ji „Vilniaus energijai“ skolinga – beveik 72 eurus. Vilnietei už sausio šildymą teks susimokėti 2,5 karto daugiau nei prieš mėnesį.
„Sausį pasidžiaugiau, o vasarį teks paliūdėti. Žinoma, suprantu – buvo šalta, bet toks kontrastas veikia ir piniginę, ir emocijas. Butas – senos statybos, bet šiltas ir taupus. Tokias sąskaitas išvystu retai. Baisu net pagalvoti, kas būtų, jei grįžtų tos legendinės žiemos, – kalbėjo moteris. – Tikiuosi, kad tokios sąskaitos privers užsispyrusius kaimynus geriau pagalvoti apie renovaciją“.
Dar vasario pradžioje Šilumos tiekėjų asociacija įspėjo gyventojus, kad lauktų didesnių sąskaitų už šildymą. Pranešta, kad dėl itin šalto oro daugiabučiams šildyti sunaudota trečdaliu daugiau energijos nei sausį prieš metus.
Kaip nurodo „Vilniaus energija“, šių metų sausį vidutinė temperatūra siekė 7,6 laipsnio, pernai gruodį buvo pliusinė ir siekė 1,6 laipsnio.
Šilumos tiekėjų asociacijos teigimu, 60 kv. m. buto šildymo sąskaita vasarį turėtų siekti apie 117 eurų, kai pernai sausį – per 80 eurų. Gruodį tipiniame senos statybos daugiabutyje 60 kv. m buto šildymas kainavo apie 60 eurų.
Kalbant apie šilumos kainas Vilniuje, „Vilniaus energijos“ puslapyje nurodoma, kad šių metų sausį buvo taikoma 5,93 ct/kWh suvartotos šilumos kaina, pernai gruodį – 6,33 ct/kWh, 2015 m. sausį – 6,37 ct/kWh.
Atsakomybę meta šilumos sistemos prižiūrėtojams
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas pripažįsta, kad sausį nukritus vidutinei lauko temperatūrai gyventojų mokėjimai už šildymą stipriai išaugo. Pasak jo, asociacija mato būtinybę priminti didelių mokėjimų už šilumą priežastis.
Kaip pastebi V. Stasiūnas, dėl šalto oro šilumos suvartojimo dydis, lyginant geros kokybės ir gerai prižiūrimus su prastos būklės ir blogai prižiūrimus daugiabučius sąskaitos už šildymą skiriasi net devynis kartus.
„Tam įtakos turėjo ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas“, – teigė jis.
Kaip aiškino Šilumos įmonių asociacijos vadovas, šilumos tiekimo įmonės yra atsakingos už šilumos kainos dydį ir šilumos tiekimą į pastatus. Tačiau V. Stasiūnas atkreipia dėmesį, kad po 2011 m. lapkričio mėnesio įsigaliojusių Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų šildymo sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjas, todėl sistemos prižiūrėtojus renkasi patys gyventojai, kuriam už paslaugas moka gyventojai.
„Mūsų nuomone tik tada, kai prižiūrėtojai tinkamai atliks jiems priskirtas funkcijas, bus galima nustatyti tikrąsias nepagrįstai didelio šilumos suvartojimo priežastis ir įdiegus net paprasčiausias ir nebrangaus taupymo priemones, pavyzdžiui, temperatūrinio grafiko optimizavimas, stipriai sumažinti sąskaitų už šilumą dydį“, – komentavo V. Stasiūnas.
O kokią sąskaitą gavote Jūs? Gal ji taip pat jus nustebino? Kviečiame pasidalyti ja ir mintimis! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt!
