Sausio sąskaitos už šilumą privertė susiimti už galvų

 (233)
Tik Palangos senbuviams įprastos didžiausios visoje šalyje kainos šiurpina naujakurius.
Sausio sąskaitos už šilumą privertė susiimti už galvų
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Už sausio mėnesio paslaugas sąskaitų sulaukę palangiškiai neseniai kėlė viešą diskusiją interneto socialiniuose tinkluose ir dalijosi patirtimi.

Aiškėja, kad nerenovuotuose daugiabučiuose gyvenantieji gerokai išlaidauja, jeigu lyginti jų sąskaitas ir tų, kurie apsistojo naujos statybos būstuose ir apskritai nesišildo. Energetikai aiškina, kad sąskaitas didina kylanti gamtinių dujų kaina bei nekokybiški statiniai ir netinkama šilumos sistemos priežiūra.

Besiskundžiančiųjų gausa

Aušra prisistatanti moteris iš Palangos įkėlė į socialinių tinklų paskyrą nuotrauką su sąskaitos dalimi, kurioje matosi galutinė mokėtina suma – 199,56 euro. Po nuotrauka moteris paaiškina, jog tai - sąskaita už trijų kambarių šildymo paslaugas ir vandenį, bei priduria, jog prieš metus tam pačiam butui pašildyti reikėjo 50 eurų mažiau.

Butas esąs Sodų gatvėje. Palangiškė neslepia žinanti, kad Kauno gyventojai už dviejų kambarių buto analogiškas paslaugas sausį sulaukė 85 eurų sąskaitos.

Aušrai antrina Loreta, sakydama, kad mokės tokią pat sumą, o jos gyvenamasis būstas užima 65 kvadratinius metrus. Į diskusiją įsitraukusi Ernesta prideda nuotrauką su saviške sąskaita ir sako, kad vien tik šildymas jos 40 kv. m butui už sausį atsiėjo 105 eurus. Klaipėdos plente 76 kv.m būste gyvenanti Diana pasakojo sulaukusi 180 eurų sąskaitos, Saulėtekio tako gyventoja Jurga už 53 kv.m apšildymą -- 160 eurų, o Šventojoje įsikūrusi Jūrana už 51 kv. m priversta pakloti net 140 eurų ir t.t.

Šias diskusijas nutraukė naujame daugiabutyje apsigyvenusi Inga: „Oho, kosmosas: mes už 4 kambarių butą (90 kv.m) naujame name mokėjome 27 eurus, o šį mėnesį šildymo visai nejungiame – šilta“.

Kitoje paskyroje susibūrusios moterys ne tokios kategoriškos, net jeigu ir gyvena naujos statybos būste, solidarizuojasi su senųjų daugiabučių gyventojomis. Štai Medvalakio gatvėje įsikūrusi Ieva neslepia, kad už tris kubinius metrus vandens ir 80 kv.m ploto būsto šildymą mokės 130 eurų, o Bangų gatvėje, taip pat naujos statybos daugiabutyje butą įsigijusi Raimonda pastebi, kad pernai tuo pačiu laikotarpiu sąskaita buvo 30 eurų mažesnė.

Vienur palangiškiai tik guodžiasi, kitur – tikisi, kad miestui perėmus šilumos ūkį į savas rankas sąskaitos sumažės. Tačiau visi pasisakiusieji lyg susitarę dėl išaugusių mokesčių kaltina energetikus.

„Kalti“ – namai ir netinkamai prižiūrimos sistemos

Palangai šilumos paslaugą teikiančios bendrovės „Litesko“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas paaiškino, kad galutinės šilumos kainos didėjimą lėmė išaugusi gamtinių dujų kaina.

„2015-ųjų gruodžio mėnesį dujos kainavo 463,2 euro už tūkstantį kubinių metrų, o šių metų sausį - 519 eurų. Palyginimui galiu pateikti ir prieš metus buvusias gamtinių dujų kainas: 2014 -ųjų gruodį - 395,5 euro, 2015-ųjų sausį – 376,3 euro, -- aiškina energetikų atstovas. – Todėl kito ir šilumos kaina vartotojams. Tarkime, 2015-ųjų gruodį ji buvo 7,71 euro už kilovatvalandę, šių metų sausį – 8,30 euro, kai prieš metus kaina abu mėnesius buvo (atitinkamai) mažesnė: 7,37 euro ir 7,30 euro“.

Praėjusį šildymo sezoną palangiškiai, anot pašnekovo, daugiausiai mokėjo sausio ir vasario mėnesiais, kai vidutinė oro temperatūra siekė 1 laipsnį šilumos (vasarį – 1,1 laipsnio).

Tad 2015-aisiais už kvadratinio metro šildymą mūsų mieste reikėjo mokėti: sausį – 1,57 euro, vasarį – 1,34 euro. Praėjęs gruodis, pasak N. Mikalajūno, buvo šiltas – vidutinė lauko oro temperatūra buvo 4,3 laipsnio šilumos. Tačiau sąskaitose palangiškiai (kaip ir už sausį) mato skirtingus skaičiavimus, kurie pašnekovo pateiktų vidutinių skaičių neatitinka.

„Palangoje, kaip ir bet kuriame kitame mieste, yra taupių daugiabučių, o yra ir „kiaurų“. Pavyzdžiui, taupiausiu daugiabučiu mieste vadinamo Druskininkų gatvės 7-ojo namo gyventojai gruodį už kvadratinio metro šildymą mokėjo tik 68 centus, kai „kiauriausias“ daugiabutis (Kretingos g. 6) -- net po 2,91 euro už kvadratą, -- vardija skaičius „Litesko“ atstovas spaudai. – Kainų skirtumą lemia sunaudotos šilumos kiekis. O tai priklauso nuo namo, šildymo ir karšto vandens sistemų būklės bei jų priežiūros, taip pat -- nuo gyventojų teisingo ir savalaikio sunaudoto karšto vandens deklaravimo.

Dar suvartojamos šilumos kiekį lemia ir namo statybos kokybė, jo elementų ir šildymo sistemų konstrukcija, teisinga nuolatinė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra.

Jei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas blogai atlieka savo pareigas (nesirūpina jų sureguliavimu, subalansavimu, neanalizuoja šilumos suvartojimo pastate, nesiaiškina padidėjusio suvartojimo priežasčių, nesiima priemonių operatyviai šalinti trūkumus, nesiūlo gyventojams priemonių šilumai taupyti), tokiame name šilumos suvartojimas išauga, atitinkamai ir sąskaitos už būsto šildymą“.

„Litesko“ atstovas primena, kad galutines šilumos kainas nustato ir tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Paklaustas, ką mano apie kainų pokyčius šilumos ūkį perėmus į Savivaldybės įmonės rankas, N. Mikalajūnas atsakė trumpai: „Sunku prognozuoti“.

Palangiškiams šiluma – brangiau nei kituose miestuose

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinio buto plotas Lietuvoje yra 60 kv.m, ir pateikia, kiek už tokio būsto apšildymą prašo skirtingų miestų energetikai. Asociacijos tinklalapyje skelbiami taupiausi bei nuostolingiausi daugiabučiai, mažiausiai ir daugiausiai už kvadrato apšildymą mokančiųjų gyvenamųjų namų adresai.

Pagal pateiktą asociacijos informaciją, brangiausia šiluma sausio mėnesį ‚mėgavosi“ Palangos gyventojai.

Mat sausio mėnesį vidutinė lauko temperatūra mūsų mieste buvo vos minus 3,9 laipsnio (Tauragėje -- 6,1, Utenoje -- 8,5, Vilniuje – 7,5, Vilkaviškyje – 5,4, Biržuose – 8,2, Mažeikiuose – 5,7 laipsnio šalčio). Tačiau už šilumą palangiškiai moka brangiausiai – 90,47 euro už megavatvalandę (tauragiškiai – 50,03, uteniškiai – 48,90, vilniečiai – 64,64, vilkaviškiečiai – 83,17, biržiečiai – 88,18, mažeikiškiai – 49,40 euro už MWh). Gunasi, kad palangiškiai, kur oro temperatūra sausį buvo šilčiausia, moka brangiausiai (už uteniškius, kur oras buvo atvėsęs daugiau nei dvigubai. Mes mokame beveik antra tiek, kiek aukštaičiai).

Įdomus faktas yra ir tas, kad dalyje pavyzdžiu teikiamų miestų šilumą tiekia ta pati bendrovė kaip ir Palangoje – UAB „Litesko“ arba „Vilniaus energija“. Energetikai mus sieja su šilumos vartotojais Vilniuje, Vilkaviškyje, Biržuose, o tuose miestuose, kur šiluma mėgaujamasi pigiausiai, jos tiekėjai yra vietos šilumos tinklai (Tauragės, Utenos, Mažeikių).

"Vakarinė Palanga"
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Energetika

Plėtros plane „Litgrid“ įspėja: gamyba tolsta nuo Lietuvos (12)

Lietuva ir toliau išliks viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje elektros suvartojimas kasmet augs.

Pinga dujos ir elektra (83)

Lietuvai susitarus su Norvegijos kompanija „Statoil“ dėl pigesnių dujų ir sumažinus suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGD) eksploatavimo kaštus, nuo liepos vartotojams pinga dujos ir elektra.

Kremlius: kalbėti apie „Turkish Stream“ atnaujinimą – per anksti (1)

Kremlius pareiškė, jog prekybos ir ekonominių ryšių su Turkija normalizavimas dar nereiškia, kad jau galima kalbėti apie derybų dėl dujotiekio „Turkish Stream“ projekto atnaujinimą.

JAV energetikos ministerija: neketiname dalyvauti reguliuojant naftos gavybos lygį visame pasaulyje (4)

JAV neketina dalyvauti reguliuojant naftos gamybos lygį visame pasaulyje - tai turėtų reguliuoti pati rinka.

Vokietijos užsienio reikalų ministras teigiamai pasisakė apie „Nord Stream 2“ (22)

Vokietija yra suinteresuota diversifikuoti dujų importą ir mano, jog Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektas „Nord Stream 2“ gali būti įgyvendinamas, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras.