Energetikos komisaras Güntheris Oettingeras 7-ajame Europos branduolinės energetikos forume Bratislavoje pabrėžė, kad branduolinė energetika duoda tokį pat kiekį CO2 išmetamųjų dalelių kaip ir atsinaujinantys energijos ištekliai. Europos Sąjunga (ES) tęsia apibendrinimą ir teikia išvadas dėl šių klausimų, o rudenį jau bus paruošta santrauka.
Žvelgiant į artimiausią ateitį, atominių reaktorių galingumas liks nepasikeitęs. Šalys, priėmusios politinius sprendimus dėl atominių elektrinių uždarymo iki 2022 m., keičia savo nuostatas. Pavyzdžiui, Vokietijoje jau ne pirmą kartą panašūs nutarimai priimami ir atšaukiami. Vokietija išvystė elektros energijos gamybą panaudodama saulės ir vėjo energiją, nepaisant to, kad ši šalis nėra pati tinkamiausia tokiems energijos gamybos būdams. Dabar politikai turi pripažinti, kad tai labai brangiai kainuoja ir iškreipia rinką.
AES saugos reikalavimus prižiūri 1957 m. įsteigta Europos atominės energetikos sąjunga Euratom (European Atomic Energy Community), kuri plėtoja branduolinės energijos naudojimą ES šalyse. Šiuo metu ES pagrindinė užduotis yra užtikrinti ES dalyvavimą tarptautinės branduolinės sintezės reaktoriaus ITER sudaryme.
Branduolinės energijos panaudojimas ES šalių elektros tiekime yra skirtingas, jį galima pamatyti lentelėje.
| Šalis | AES pagamintas kiekis, TWh | Procentai nuo bendros šalyje pagamintos elektros energijos |
| Belgija | 45,9 | 54,0 |
| Bulgarija | 15,3 | 32,6 |
| Čekija | 26,7 | 33,0 |
| Suomija | 22,3 | 31,6 |
| Prancūzija | 423,5 | 77,7 |
| Vokietija | 102,3 | 17,8 |
| Vengrija | 14,7 | 43,2 |
| Rumunija | 10,8 | 19,0 |
| Slovakija | 14,3 | 54,0 |
| Slovėnija | 5,9 | 41,7 |
| Ispanija | 55,1 | 19,5 |
| Švedija | 58,1 | 39,6 |
| Šveicarija | 25,7 | 40,8 |
2011 m. duomenys, Nuclear Century Outlook
