Tarp šių lėšų nurodomi tūkstantiniai priedai darbuotojams, konsultacijoms iš susijusių įmonių, išlaidos golfo treniruotėms, teniso aikštelių nuomai.
Kainų komisija yra nusiteikusi šią sumą išskaičiuoti iš būsimų kainų gyventojams. Skaičiuojama, kad šildymas sostinėje gali pigti iki penktadalio.
„Kai bus nustatyta bazinė kaina, ši suma turėtų būti eliminuota iš įmonės sąnaudų eilutės. Vien dėl patikrinimo rezultatų, kilovatvalandė šilumos turėtų atpigti apie 20 proc., jeigu ši suma bus išskaičiuota iki koncesijos pabaigos. VKEKK tinklalapyje nurodoma, kad rugsėjo 1 d. „Vilniaus energijos“ tiekiama šiluma kainavo 5,36 ct/kWh.
Kiek mes gavome informacijos iš Vilniaus šilumos tinklų, veiklą perimti jie ketina nuo kitų metų balandžio 1 d. Taigi šis šildymo sezonas turėtų būti pigesnis ir atspindintis būtinas šilumos tiekimo sąnaudas”, - DELFI sakė VKEKK pirmininkė Inga Žilienė.
Nauja mažesnė bazinė „Vilniaus energijos“ šilumos kaina turėtų įsigalioti nuo šių metų gruodžio 1 d. Ją VKEKK planuoja patvirtinti spalio viduryje, tuomet Vilniaus miesto taryba turėtų patvirtinti šį sprendimą.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas plačiau nekomentavo komisijos atlikto patikrinimo ir jo rezultatų, tačiau leido suprasti, kad bendrovė ne su visomis pastabomis sutinka.
„Turime labai daug argumentų, bet juos išsakysime rinkimams pasibaigus“, – DELFI sakė jis.
Golfas ir teniso aikštelių nuoma
VKEKK nustatė, kad tarp nepagrįstų sąnaudų yra ne tik permokėtos lėšos biokurui įsigyti, bet ir išlaidos darbo užmokesčiui, reprezentacijai, konsultacinėms paslaugoms, labdarai ir pan.
„Tai reiškia, kad vartotojai 2012, 2013 ir 2014 m. ir galimai 2015 metais permokėjo už šilumos tiekimo veiklą, nes įmonė įtraukdama tokias sąnaudas kaip parama, labdara, kurios iš principo nėra būtinoji sąnauda šilumos tiekimo veiklai, tiesiog uždidino kainas.
Kalbant apie nepagrįstas sąnaudas, tarp jų yra ir tokių įdomesnių sąnaudų, kaip, pavyzdžiui, neribotos golfo treniruotės, teniso aikštelių nuoma, įvairių fondų, mokyklų rėmimas. Tarp reprezentacijos klientams išlaidų yra ir bilietai į egzotines šalis. Nemanau, kad vilniečiai turėjo galimybę vykti į tokius renginius“, – DELFI komentavo I. Žilienė.
Kainų komisija nustatė, kad minimu laikotarpiu už biokurą „Vilniaus energija“ permokėjo 3,4 mln. eurų, taip nepagrįstai padidindama šilumos kainą vilniečiams. DELFI primena, kad Konkurencijos taryba už veiksmus, ribojančius konkurenciją biokuro tiekimo rinkoje, „Vilniaus energijai“ yra skyrusi 19 mln. eurų baudą.
Pavyzdžiui, pateikiamais duomenimis, reprezentacijai per minėtą laikotarpį buvo išleista per 1,09 mln. eurų ir šios išlaidos buvo įtrauktos į tarifą gyventojams. Įmonės gali pirkti tokias paslaugas, tačiau tai turi daryti iš gaunamo pelno.
Faktinės sąnaudos gerokai viršija kitų panašių įmonių
VKEKK analizė parodė, kad „Vilniaus energijos“ nurodomos faktinės veiklos sąnaudos buvo 41 proc. didesnės nei, pavyzdžiui, Kaune.
„Didžiausios nepagrįstos sąnaudos yra tiek veiklos, tiek turto sąnaudų dalyje. Kalbant apie veiklos sąnaudas, pamatėme, kad lyginant šios įmonės veiklos sąnaudas su kitų panašių šilumos tiekimo įmonių veiklos sąnaudomis, sąnaudos yra gerokai didesnės (Vilniuje – DELFI).
Turint omenyje, kad Vilniuje yra masto ekonomija, nes yra pats didžiausias šilumos tiekimo tinklas ir daugiausiai šilumos pagaminama, tai turėtų būti atvirkštinė proporcija – kuo didesnis tinklas, tuo mažesnės turėtų būti sąnaudos vienai kilovatvalandei. Tačiau matome priešingą situaciją, tai patvirtino ir tyrimo komisija“, – komentavo I. Žilienė.
VKEKK nuomone, „Vilniaus energija“ gavo viršpelnį, nors reguliuotojas šiai įmonei leidžia gauti 5 proc. pelną nuo turto.
„Kadangi įmonė uždidindama sąnaudas ir mums teikdama ataskaitas apie patirtas sąnaudas tokiu būdu parodo beveik nuostolingą veiklą, taip viršpelnis pasislepia ir jo nėra. Jeigu mes pasakome, kad būtinųjų sąnaudų lygmuo turi būti kitas, tuomet matosi, kad įmonė gavo viršpelnį. Komisija įsitikino kad pirkimai buvo daromi ir iš susijusių įmonių: finansinis srautas pereidavo į susijusias įmones, o tai apmokėdavo vilniečiai“, – komentavo VKEKK vadovė.
Įspūdingos vienkartinės išmokos
Pasak I. Žilienės, patikrinimo metu nustatyta, kad tam tikriems darbuotojams buvo mokamos vienkartinės priemokos, išeitinės išmokos.
„Jos gerokai viršijo tiek Lietuvos, tiek pačios įmonės vidurkį. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka vienam darbuotojui išeinant iš darbo buvo per 500 tūkst. Lt. Taip pat kai kuriais metais matome, kad kai kuriems darbuotojams buvo išmokamos šimtatūkstantinės ketvirtnės išmokos. Įmonė niekaip šių sąnaudų nepagrindė“, – sakė ji.
Pasak Komisijos pirmininkės, „Vilniaus energija“ išsiskiria iš kitų šilumos tiekėjų išlaidomis konsultacijoms. Pavyzdžiui, minimu periodu ši bendrovė išleido daugiau nei 2,2 mln. eurų arba 0,11 cento kiekvienai šilumos kilovatvalandei, o pavyzdžiui, Klaipėdoje ir Šiauliuose tokių sąnaudų apskritai nėra.
„Konsultavimo paslaugos buvo perkamos iš susijusių įmonių. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra didžiųjų miestų įmonių, kurios tokių sąnaudų neturi”, – sake I. Žilienė.
Taip pat, anot jos, pati įmonė teikia nevienodą informaciją skirtingoms valstybės institucijoms.
„Pavyzdžiui, kai VKEKK teikė informaciją apie investicijų vykdymą, nė vienoje ataskaitoje nebuvo informacijos apie tai, kad buvo panaudotos pajamos apie tuo periodu nemokamai gautus ATL (aplinkos taršos leidimus). Tuo tarpu Aplinkos ministerijai buvo teikiama informacija, kad finansavimo šaltinis buvo pajamos už nemokamai gautus ATL.
Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad nuo finansavimo šaltinio priklauso, kiek sąnaudų mes traukiame į tarifą, nes pajamos už nemokamai gautus ATL investuojamos į turtą, tai nuo jų neturi būti skaičiuojamas tiek nusidėvėjimas, tiek investicijų grąža. Tuo metu, kai gauname informaciją, kad įmonės nuosavos lėšos (investuojamos – DELFI), tuomet visa suma eina į tarifą, nors turėjo būti priešingai. (....) Pamatėme, kad įmonė manipuliuoja informacija siekdama didesnių pajamų ir pelno“, - komentavo I. Žilienė.
Patikrinimo duomenimis, „Vilniaus energija“ iš prekybos ATL gavo 4,67 mln. eurų ir atitinkamai turėjo mažinti šilumos kainą, bet to nedarė.
Pasak jos, minimas laikotarpis analizei buvo pasirinktas dėl to, kad tuo metu galiojo bazinė kaina.
Pasiteiravus, kodėl tik dabar atliktas bendrovės tyrimas, ji sakė, kad ir anksčiau buvo atliekami tiksliniai patikrinimai, tačiau tik dabar reguliuotojas gavo lėšų, už kurias galėjo pasisamdyti specialistus iš išorės, tačiau patikrinimas truko daugiau nei metus.
„Bendrovė imitavo bendradarbiavimą su patikrinimo komisija, imitavo bendradarbiavimą su audito kompanija, nes buvo randama daug „teisinių“ argumentų, kaip to nedaryti, nors buvo siuntinėjami raštai, kad jie yra pasirengę bendradarbiauti, bet praktiniai veiksmai rodė ką kita“, - tvirtino VKEKK pirmininkė.
DELFI primena, kad „Veolia“ sausio pabaigoje pateikė ieškinį Vašingtono arbitražui prieš Lietuvą, kuriame reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo.
Tačiau kaltinimai nebuvo sukonkretinti, o tik kalbama apie maždaug 50 įstatymų pakeitimų šilumos sektoriuje, kurie esą pakeitė tarifų skaičiavimus, kuro pirkimo tvarką ir panašiai.
Vilniaus miesto, Vilniaus šilumos tinklų ir „Vilniaus energijos“ sutartis baigiasi kitų metų balandžio 1-ąją. o šilumos ūkį VŠT turi perimti iki liepos.
