Nurodoma, kad elektros energijos kainą išaugino jos dedamosios. Viena daugiausiai augusių dedamųjų yra viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina, kuri augo nuo 7,04 ct/kWh iki 10,49 ct/kWh, t.y. beveik 50 proc.
Kaip nurodo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo interneto puslapyje, VIAP lėšos skiriamos vietinei gamybai iš atsinaujinančių energetikos išteklių remti, gamybai kogeneracijos jėgainėse remti, strateginiams objektams, susijusiems su energetinio saugumo didinimu, finansuoti, atominės energetikos saugumo užtikrinimui, atliekų saugojimui ir laidojimui (Ignalinos AE), taip pat elektros energetikos sistemos saugiam ir patikimam funkcionavimui užtikrinti.
Laikinas premjeras – Andrius Kubilius, žiniasklaidai išsakė savo įsitikinimus, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl brangsta elektra gyventojams, yra vis intensyvesnė atsinaujinančios elektros gamybos plėtra Lietuvoje. Atsisakius ar stabdant branduolinės energetikos naudojimą, teigė premjeras, žalioji energetika tampa brangesne alternatyva, o už tolygią atsinaujinančių išteklių plėtrą turi sumokėti elektros naudotojas.
Taigi, reikia suprasti taip, jei atominė elektrinė nėra statoma, „še - turėkit“ didesnę elektros kainą, nes elektra bus gaminama brangesniu būdu.
Reikia pripažinti, kad elektros kainos didinimo priežastys iš dalies atrodo logiškos ir suprantamos, tačiau tiesa yra ir tai, kad nurodytos priežastys neguodžia eilinio vartotojo, kuris VIAP ir bendrą elektros kainos padidėjimą turės dengti iš savo piniginės.
Todėl kyla klausimas. Ar ne pernelyg paprastai ir demonstratyviai sudėtingas problemas bandoma spręsti eilinių žmonių sąskaita?
Nepasitenkinimas plūstelėjo į internetą komentarų pavidalu. Internautai piktinasi, kad elektra tampa brangesne nei Vakarų Europos šalyse. Dalis komentatorių net teigia, jog visuomenė sąmoningai klaidinama dėl VIAP ir atsinaujinančių išteklių brangumo, nurodo, kad AB „Lesto“ ir taip uždirba didžiulius pelnus.
Straipsnio autorius nesiima atsakyti, ar elektra pigesnė, ar brangesnė Vakarų Europoje, nes neturi tokių duomenų.
Taip pat nesiima vertinti VIAP lėšų panaudojimo ir šios elektros energijos kainos dedamosios didinimo pagrįstumo, nors visi norintieji tai gali padaryti peržiūrėdami informaciją, kurią Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikia savo interneto puslapyje (http://www.regula.lt)
Trečią internautų pastabą apie AB „Lesto“ uždirbamus pelnus, straipsnio autorius gali pakomentuoti. Pasirodo, kad didžiulių pelnų bendrovė tikrai neuždirba, net atvirkščiai, patiria nuostolį.
Iš viešai prieinamos informacijos, publikuojamos „NASDAQ OMX Baltic“ vertybinių popierių biržos interneto puslapyje, yra matyti, kad už 2011 metus įmonė patyrė 46,74 mln. Lt. nuostolį.
Patirtas nuostolis, nesutrukdė akcininkams 2012 m. balandžio 27 d. eiliniame bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimą skirti 170,31 mln. Lt. dividendų išmokėjimui.
Situacija keista, nes paprastai nuostolį patiriančios bendrovės nepriima sprendimo dėl dividendų išmokėjimo, tačiau tiesos dėlei reikia sutikti, kad tokia praktika kartais toleruojama, ypač, kai įmonės generuoja teigiamus pinigų srautus iš savo pagrindinės veiklos ir nenori nuvilti pagrindinių akcininkų.
2011 m. bendrovės pinigų srautų ataskaita rodo, kad grynieji pinigų srautai iš pagrindinės įmonės veiklos sudarė 361,70 mln. Lt. Tai rodo, kad nežiūrint į nuostolį bendrovė buvo ir yra pajėgi mokėti solidžius dividendus.
Naujausia finansinė informacija – neaudituota AB „Lesto“ 2012 m. I pusmečio konsoliduota ir bendrovės sutrumpinta tarpinė finansinė informacija rodo, kad per I šių metų pusmetį bendrovės grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos buvo 157,02 mln. Lt., grynieji pinigų srautai panaudoti investicinei veiklai per tą patį laikotarpį – 144,87 mln. Lt.
To pačio laikotarpio įmonės finansinės veiklos pinigų srautai rodo, kad buvo gauta 149,45 mln.Lt. paskolų ir bendrovės akcininkams buvo išmokėti 169,81 mln. Lt. dividendų.
Taip išeina, kad AB „Lesto“ skolinasi pinigus tam, kad sumokėtų dividendus savo akcininkams, kurių pagrindinis yra UAB „Visagino atominė elektrinė“ (nuosavybės dalis – 82,63 proc.). Kas toliau? Paskolas bankams AB „Lesto“ padengs pinigais, kuriuos gaus už savo paslaugas, o už brangstančią elektros energiją sumokės... vartotojai, t.y. mes.
Taigi, natūraliai kyla klausimas: ar tikrai vien žalioji energetika yra kalta dėl elektros kainų didinimo, o gal tai bausmė „buitiniams vartotojams“ už nepaklusnumą balsuojant prieš atominės elektrinės statybą?
