Kaunas užsimojo susigrąžinti šilumos ūkį į savo rankas

Kauno miesto politikai pagaliau imasi ryžtingų žingsnių, siekdami susigrąžinti šilumos ūkį savo rankas. Svarstoma, kaip nutraukti įmonės „Kauno termofikacinė elektrinė“ (KTE) pardavimo „Gazprom“ kompanijai sutartį. Taip pat pasigirdo siūlymų, kad miestas pats galėtų investuoti į naujų jėgainių statybas ir tokiu būdu atpiginti šilumą kauniečiams.

Šiuo metu „Kauno energija“ perka daugiau kaip 90 proc. visos į miesto integruotą tinklą tiekiamos šilumos iš vieno tiekėjo –„Kauno termofikacinės elektrinės“, naudojančios vien dujinį kurą.

Perkamos šilumos kainą – viena didžiausių Lietuvoje. Tuo tarpu „Kauno energija“ nuolat išlaidos yra vienos mažiausių.

„Mes už šilumą mokame 40 proc. daugiau nei latviai ir 15 proc. daugiau nei estai. Teisingiausia ir išmintingiausia patiems investuoti ir neįsileisti į savo kišenes privačių investuotojų, kurie siekia vieno – iš mūsų užsidirbti“, - teigė Kauno miesto tarybos narys bei vienas iš turtingiausių Lietuvos verslininkų Visvaldas Matijošaitis.

KTE beveik prieš dešimtmetį buvo parduota „Gazpromui“. Tuomet Rusijos kompanija įsipareigojo į KTE įrangos modernizavimą investuoti 400 mln. Lt.

“Jau dešimt metų įsipareigojimai nevykdomi ir jie toliau nebus vykdomi. Be to, oficialiame „Gazprom“ puslapyje internete skelbiama, kad iki gruodžio 31-os dienos bus apsispręsta dėl KTE pardavimo. Todėl būtų naivu tikėtis kažkokių investicijų“, - teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Kauno miesto politikai įpareigojo savivaldybės administraciją sudaryti derybų su KTE grupę ir įvertinti konkrečias grėsmes dėl KTE pardavimo sąlygų nevykdymo. Jei iki kitų kovo 1-osios nebūtų pasiekta teigiamų rezultatų, administracija įpareigota pradėti jėgainės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo programą.

Taip pat žvilgsnis vėl krypsta į Petrašiūnų termofikacinės elektrinės bei kitų Kauno šilumos ūkio objektų vystymo verslo planą.