Importo kartelė kyla
Importuojamos elektros energijos kiekis 2014 m. viršijo ankstesnių metų apimtis beveik ištisus metus. Nukritus elektros kainoms Skandinavijos šalyse ir padidėjus elektros sąnaudoms, iš Suomijos į Baltijos šalis importuojamos elektros kiekis gruodį taip pat augo – padidėjo 28 proc., palyginus su lapkričiu, ir pasiekė savo aukščiausią tašką per 8 mėnesius – 334 GWh.
Tikimasi, kad šiemet importas dar labiau augs. Šiuo metu skelbiamas „Estlink-2“ jungties planuojamų remonto darbų grafikas patvirtina, kad ji veiks pilnu pajėgumu iki šių metų birželio. Tuo metu, kai keturias dienas bus vykdomi remonto darbai, 40 proc. sumažinant bendrą perdavimo pajėgumą, trumpam bus ribojamas pigesnės elektros importas iš Skandinavijos.
Šildymo sezonu augo ir gamyba, ir poreikis
Šildymo sezonas ir vėsesni orai gruodį skatino Baltijos regione gaminamos elektros apimties augimą 10 proc. Nuo 2014 m. sausio tai buvo didžiausias per mėnesį pagamintos elektros kiekis – 2353 GWh. Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo Lietuva, kur bendra gruodį pagamintos elektros apimtis, palyginus su lapkričiu, augo 30 proc. iki 282 GWh. Estijoje šis rodiklis augo 8 proc., o Latvijoje – 3 proc.
Nepaisant to, kad gruodį buvo stebimas gamybos augimas, bendras pagamintas elektros energijos kiekis 2014 m. Baltijos regione buvo 12 proc. mažesnis ankstesnių metų atžvilgiu ir sudarė tik 18 602 GWh. Per 2014 m. pagamintos elektros energijos apimtis Latvijoje sumažėjo 19 proc., Lietuvoje – 16 proc., o Estijoje – 7 proc. Svarbiausia to priežastis – jau minėta „Estlink-2“ jungtis tarp Skandinavijos ir Baltijos, pradėta eksploatuoti 2013 m. gruodį ir užtikrinusi pigesnės elektros energijos importą į Baltijos rinką.
Iš viso gruodį Baltijos šalys pagamino 74 proc. reikalingos elektros energijos kiekio. Didžiausias importo rodiklis priklausė Lietuvai – 68 proc. Tuo tarpu Latvija importavo 35 proc. reikiamos elektros energijos, o Estija pagamino 31 proc. daugiau elektros nei sunaudojo. Bendri 2014 m. rodikliai šioje srityje nekito – didžiausią elektros deficitą turinčia Baltijos šalimi išliko Lietuva, kuri importavo 69 proc. elektros energijos, tuomet sekė Latvija, importavusi 31 proc. elektros, o Estija pagamino 36 proc. daugiau nei sunaudojo.
Palyginus su lapkričio mėnesiu, gruodį elektros energijos sąnaudos Baltijos regione išaugo: Estijoje – 9 proc., Latvijoje – 8 proc., o Lietuvoje – 6 proc. Dėl šiltos 2014 m. pradžios bendros elektros sąnaudos buvo 1 proc. mažesnės, lyginant su 2013 m. Latvijoje šis skaičius sumažėjo 2 proc., Lietuvoje – 1 proc., o Estijoje – 0,5 proc.
Vanduo – svarbus veiksnys
Kainų pokyčiui įtakos turėjo ir vandens lygis Baltijos šalių elektrinėse. Gruodį vis dar buvo stebimas palyginus mažas vandens pritekėjimas Dauguvoje – 215 m3/sek arba 45 proc. mažiau už daugiametį vidurkį, būdingą šiam laikotarpiui.
2014 m. buvo gana sausi ir per visus metus vandens pritekėjimo apimtis Dauguvoje buvo tik 373 m3/sek – 34 proc. mažiau nei būdinga metinė pritekėjimo apimtis. Tai turi neigiamos įtakos ir elektros energijos gamybai Dauguvos hidroelektrinėse – 2014 m. jos pagamino 1 895 GWh arba 33 proc. mažiau elektros nei 2013 m. Tuo tarpu gruodį gamybos apimtis nukrito iki 82 GWh ir buvo 21 proc. mažesnė nei 2014 m. lapkritį bei 68 proc. mažesnė nei 2013 m. gruodį.