Tačiau kol elektra iš gamintojo patenka pas vartotoją, ji dar pabrangsta daugiau nei dvigubai. Elektros energijos kainomis aplenkėme ir latvius, ir estus. Tačiau kainų augimui dar ne pabaiga – nuo 2012 m. elektra dar brangs. Ir tai dar ne viskas – nuo kitų metų žemdirbiams ketinama įvesti elektros galios mokestį visiems metams.
Energetikai tik po centuką padidins kainas buitiniams vartotojams
AB „Lesto“ – Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius – savo interneto tinklalapyje paskelbė VKEKK nustatytas elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus bei jų taikymo tvarką 2012 m. Nuo Naujųjų metų visuomeninės elektros energijos kainos gyventojams padidės vidutiniškai 1,4 ct/kWh, arba apie 3 proc.
„Lesto“ paskaičiavo, kad buitiniai elektros vartotojai, kurie sudaro net 71 proc., atsiskaito vadinamuoju „standartiniu“ vienos laiko zonos tarifu (45 ct/kWh) ir per mėnesį vidutiniškai suvartoja 107 kWh elektros energijos. Jiems kitąmet bus taikomas 46 ct/kWh tarifas. Taigi išlaidos elektros energijai vidutiniškai padidės 1,1 Lt (su PVM) per mėnesį.
Naudojantieji elektrines virykles ir atsiskaitantieji pagal vienos laiko zonos tarifą (43 ct/kWh) nuo kitų metų mokės 44,2 ct/kWh. Tokių elektros vartotojų yra apie 7 proc.
Likusieji elektros vartotojai (maždaug 13 proc.), šiemet mokantys pagal „standartinį“ dviejų laiko zonų (dienos ir nakties) tarifą – 49 ir 34 ct/kWh, kitąmet atitinkamai mokės 49,7 ct/kWh ir 37,2 ct/kWh.
Siekdami įteigti visuomenei, kad tarifų padidinimas nereikšmingas, jų autoriai paskaičiavo išlaidų už elektrą padidėjimą kiekvienu atveju: atsiskaitantiesiems pagal vienos zonos „standartinį“ tarifą – 1,1 Lt per mėn.; naudojantieji elektrines virykles ir atsiskaitantieji taip pat pagal vienos laiko zonos tarifą – 2 Lt; pagal „standartinį“ dviejų laiko zonų tarifą kitąmet išlaidos už elektros energiją padidės 4,1 Lt per mėnesį.
Kiek nori, tiek pasiima
„Ūkininko patarėjas“ paprašė Energetikos ministerijos išsamiai paaiškinti, kaip sudaroma kilovatvalandės kaina, kam tenka kiekviena sudedamoji dalis. Energetikos ministro patarėjo Kęstučio Jauniškio redakcijai atsiųstoje elektros energijos reguliuojamos kainos sudarymo lentelėje nurodyta, kad kilovatvalandės kaina susideda iš kelių komponentų: viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (7,04 ct), skirstymo paslaugų žemos įtampos laidais (6,41 ct), skirstymo paslaugų vidutinės įtampos laidais (4,88 ct), sisteminių paslaugų (0,62 ct), perdavimo paslaugos (2,32 ct), visuomeninio tiekimo paslaugos (0,44 ct) ir elektros energijos įsigijimo (15,94 ct).
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą nustato VKEKK. K.Jauniškio aiškinimu, dalis šios kainos (3,41 ct/kWh) yra skirta AB Lietuvos elektrinei, kurioje elektros gamyba yra būtina elektros tiekimo saugumui ir reikiamiems rezervams užtikrinti, 0,84 ct/kWh skirta remti termofikacines elektrines, 0,86 ct/kWh – atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines (vėjo jėgaines, hidroelektrines, biokurą naudojančias ir saulės elektrines). Strateginiams objektams skirta 0,84 ct/kWh – tai Nacionalinėje energetikos strategijoje numatomiems šaliai svarbiems objektams finansuoti skirtos lėšos.
Skirstymo žemos ir vidutinės įtampos laidais paslaugų lėšos (11,29 ct/kWh) tenka AB „Lesto“, o už sistemines paslaugas energetikos sistemos darbo stabilumo ir patikimumo užtikrinimui (sisteminių avarijų prevencija ir likvidavimas, reikalingas galios rezervas, pralaidumas perdavimo tinklais) bei elektros perdavimą aukštos įtampos laidais (2,94 ct/kWh bendrai už abi paslaugas) elektros energijos kilovatvalandės kainos dalis priklauso AB „Litgrid“. Visuomeninio tiekimo paslauga – visuomeninių tiekėjų teikiamų elektros energijos pardavimo, sąskaitų išrašymo, vartotojų aptarnavimo paslaugų sąnaudos (0,44 ct/kWh), centukus už jas pasidalija AB „Lesto“ ir nepriklausomi tiekėjai. Tačiau kodėl nustatyti būtent tokie paslaugų įkainiai, nepaaiškinta. Taip pat neaišku, kuo motyvuojant kai kurių paslaugų įkainiai kitąmet bus didesni. Pavyzdžiui, kodėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina šiemet – 6,01 ct/kWh, o kitąmet bus 7,04 ct/kWh? Nuo sausio 1 d. 0,07 ct/kWh pabrangs elektros tiekimas, 0,02 ct/kWh – skirstymas žemos įtampos tinklais.
Sudėjus centus už visas paslaugas ir PVM, elektros energijos kilovatvalandė 2012 m. vidutiniškai kainuos 46 ct. Tik vienu centuku brangiau negu šiemet. Tačiau žinant, kad Lietuvoje per metus sunaudojama 9,1 mlrd. kWh elektros energijos, nesunku apskaičiuoti, kiek padidės pajamos energijos tiekėjams.
Elektra brangs ir įmonėms
Pasak Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos vadovo Algirdo Jaruševičiaus, daugeliui įmonių elektros kaina didėja daugiau nei 1 ct/kWh. Įmonėms vidutinis kainos padidėjimas svyruoja apie 7 proc. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įmonėms, kurių objektų leistinoji galia yra lygi arba viršija 30 kW, nebebus taikomos visuomeninio elektros tiekėjo paslaugų kainos.
Pagal elektros politiką, juo daugiau suvartoji elektros, tuo mažiau moki. Tačiau ne vien tik nuo instaliuotos galios ir suvartojimo priklauso kainos, bet ir nuo to, iš kokių (žemų, vidutinių ar aukštų) elektros tinklų ji tiekiama. Be to, elektros tiekėjai parduoda šiek tiek skirtingomis kainomis. Yra galimybė pasirinkti tiekėją. Bet pasirinkdamas rizikuoji.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos (ŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis, įspėdamas neapsirikti, asociacijos nariams išsiuntinėjo sąrašą patikimiausių tiekėjų, su kuriais rekomenduoja sudaryti elektros tiekimo sutartis. ŽŪBA gen. direktoriaus duomenimis, apie 90 proc. visų žemės ūkio bendrovių jau pasirinko elektros energijos tiekėjus. „Norėjome padaryti taip, kad asociacija būtų kaip vienas pirkėjas su savo nariais. Bet persigalvojome ir palikome taip, kaip buvo. Kiekviena ŽŪB atskirai sudaro sutartis dėl elektros tiekimo. Kainos, kurias siūlo tiekėjai, skiriasi tik vienos šimtosios ar net tūkstantosios cento dalimis už 1 kWh. Tačiau per didelį kiekį susidaro nemaža su-
ma – 10 tūkst. Lt, o gal ir daugiau. Daugiausia ŽŪB pasirenka tiekėjais tas įmones, kuriose yra valstybės kapitalo“, – „ŪP“ apie pasirinkimą aiškino J. Sviderskis.
„ŪP“ paklaustas, ar ŽŪB susiduria su elektros tiekimo problemomis, ŽŪBA vadovas minėjo pasitaikančius elektros tiekimo sutrikimus dėl gedimų ar stichinių nelaimių tinkluose. Jo turimomis žiniomis, po vadinamo elektros ūkio valdymo optimizavimo sumažėjo gedimų elektros tinkluose šalinimo operatyvumas. „Dabar operatorių rajonuose neliko, budintį dalinį įsteigė Vilniuje. Dėl kokios nors avarijos nutrūkus elektros tiekimui, vartotojas turi kreiptis į centrą, kuriame dažniausiai budi mergaitė. Kol ji susigaudo, kokiame kaime vėjo nulaužtas stulpas, kaip prie jo nukakti, praeina nemažai laiko. Anksčiau susitarti su rajonuose budinčiais tiekėjais būdavo kur kas paprasčiau“, – „ŪP“ sakė ŽŪBA gen. direktorius J. Sviderskis.
Bet ŽŪBA vadovus labiau nei tiekimo problemos jaudina ketinimas įvesti galios mokestį visiems metams. Dabar ŽŪB ir ūkininkams jis nustatytas trims mėnesiams, kada suvartojama daugiausia elektros energijos. J. Sviderskio žiniomis, jau parengtas įstatymo projektas, kuriuo numatoma tokį mokestį įteisinti. ŽŪBA taip pat nesnaudžia. Pasak J. Sviderskio, asociacija parengusi protesto dėl galios mokesčio įvedimo visus metus laišką, kurį ketina išplatinti Seimo nariams.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra pareiškęs, kad „elektros energetikos sektoriaus pertvarka iš esmės užbaigta – išspręsta elektros energetikos ūkio valdymo ir struktūros problema, atsiradusi išardžius LEO LT, ir sukurta infrastruktūra efektyviam sektoriaus veikimui ir energetinei nepriklausomybei įtvirtinti“. Tačiau pertvarkos pasiekimai migloti ir kelia abejonių, o prieš porą metų įkurta Energetikos ministerija atsidūrė korumpuočiausių ministerijų sąrašo viršuje.
