Trečiadienį Energetikos ministerija pristatė naują Šilumos ūkio įstatymą, kuriame numatytos keturios pagrindinės nuostatos. Tačiau energetikos ministras teigia, jog siūlomas naujas įstatymo projektas yra tobulintinas ir dėl jo galima diskutuoti bei abejoja, kad jis bus priimtas dar šios kadencijos Seimo.
Arvydas Sekmokas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Įstatymas nėra idealus, dėl jo nuostatų galima diskutuoti, svarstyti“, - pristatydamas naują Šilumos ūkio įstatymą sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Jis teigė, jog šis įstatymas buvo parengtas jo kadencijos pabaigoje dėl to, kad prieš rengiant naują Šilumos ūkio įstatymą, reikėjo sukaupti patyrimą, kaip vykdomas atskyrimas veiklose, kuriose natūraliai susiklosto monopolijos.

„Šiandien Vyriausybėje buvo pristatytas Šilumos ūkio įstatymo projektas, kurį parengė Energetikos ministerija. Ir, iš tikrųjų, matyt, tai yra labiausiai diskutuotinas projektas, kurį parengėme, matyt, gerokai gerokai pačioje kadencijos pabaigoje, tačiau tam reikėjo sukaupti patyrimą, ypač patyrimą su Trečiuoju paketu tiek elektroje, tiek dujose“, - paaiškino ministras.

Pasak jo, šiuo metu jau yra sukaupta patirtis, kaip vykdomas veiklos atskyrimas tokiose monopolijose kaip elektros ar dujų tiekimas, o ši patirtis leidžia reglamentuoti, kaip atskyrimas galėtų vykti ir šilumos ūkyje.

Ministras anksčiau yra sakęs, kad planuojama parengti Šilumos ūkio įstatymą ir lydinčiuosius aktus, leidžiančius atskirti šilumos tiekimą, perdavimą ir skirstymą, o tai leistų atpiginti paslaugas vartotojams.

Pagrindiniai keturi naujo Šilumos ūkio įstatymo principai yra didinti valstybės įtaką šilumos sektoriuje, kaip tai vykdoma elektros sektoriuje išperkant sodų bendrijų tinklus, elektrifikuojant nutolusias sodybas ir t.t., stiprinti šilumos ūkio valstybinį reguliavimą, tai yra suteikiant Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pakankamai galių reguliuoti šilumos ūkį, skatinti konkurenciją, kai viename mieste yra ne vienas šilumos tiekėjas kaip yra Klaipėdoje, bei įtvirtinti vartotojų intereso prioriteto principą – šiluma turėtų būti tiekiama ekonomiškiausiu būdu.

Iki rinkimų nesitiki Šilumos ūkio pertvarkos

“Tikrai manome, kad procesas truks ilgiau, įstatymas sudėtingas, nuostatos yra diskutuotinos, manau, kad neįmanoma būtų iš karto priimti tobulą įstatymą, kuris išspręstų visas problemas, matyt, jos spręsis palaipsniui, įstatymo tekstas gali keistis, manytume, kad įstatymo projektas realiausiai jau tektų ateinančios kadencijos Seimui. Na, ir, manau, kad tai nebūtų blogai, nes dabar, rinkimų akivaizdoje, įstatymo teikimas, įstatymo tekstas galėtų būti smarkiai politizuotas“, - sakė A. Sekmokas.

Paklaustas, kurios naujojo įstatymo projekto vietos A. Sekmokui atrodo labiausiai tobulintinos, jis sakė, jog „matyt, visos nuostatos įstatymo yra diskutuotinos“ bei paaiškino, jog situacija  kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtinga, o įstatymo nuostata palanki vienai savivaldybei gali būti trūkumu kitai savivaldybei.

"Manau, kad ir šitam įstatymui bus išsakoma labai daug prieštaravimų, labai daug kritikos ir tame tarpe daugiausiai iš tų, kas susiję su monopolistais, tačiau turėtume labai objektyviai vertinti tuos atsiliepimus, komentarus dėl įstatymo, ir užtikrinti vartotojų intereso prioriteto gynimą", - teigė jis.

Energetikos ministras yra sakęs, jog Lietuvoje yra gera praktika ir dujų ir elektros ūkyje, įgyvendinant Trečiojo paketo principus, o reformavus šiuos veiklos sektorius, juose atsirado daugiau skaidrumo, daugiau konkurencijos bei užtikrinami vartotojų interesai. Analogiškus principus planuota taikyti it šilumos ūkyje.

Trečiasis ES energetikos paketas yra parengtas 2009 m., jį sudaro šeši europiniai teisės aktai, numatantys apribojimus energetikos sektoriuje veiklą vykdančioms vertikaliai integruotoms bendrovėms. Rusijos „Gazprom“ manymu, šie teisės aktai nukreipti prieš ją, kaip pagrindinį dujų vamzdynais tiekėją Europai.

Prie šilumos ūkio pertvarkos - ir daugiabučių modernizacija

Be to, naujajame įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Energetinio efektyvumo paslaugų bendrovių veiklos pagrindus, kad gyventojams neužkraunant papildomų finansinių įsipareigojimų, sparčiau vyktų daugiabučių namų atnaujinimas ir mažėtų šilumos suvartojimas.

"Turėtų būti numatyta galimybė dar šiek tiek paspartinti renovaciją. Galbūt tai galėtų eiti vėliau ir plačiau kitu įstatymu, tačiau kai kurie dalykai yra įdėti į įstatymo projektą", - sakė A. Sekmokas.

Pasak jo, dėl šio įstatymo projekto dar turės būti diskutuojama, nes natūralioje monopolijoje sukurti konkurenciją yra sudėtinga. Kartu ministras minėjo, kad bus išnagrinėtas ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktas įstatymo projektas, o jei jame bus pranašumų, į tai atsižvelgiama.

"Tačiau šiandien nesame oficialiai gavę to įstatymo, o mūsų parengtą įstatymą jau teiksime, pradėsime derinimui ir taip pat viešoms konsultacijoms", - pažadėjo ministras.

Šilumininkai: A. Sekmoko pristatytas projektas pabrangins šilumą

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vertinimu, Energetikos ministerijos pristatytame naujajame Šilumos ūkio įstatyme reikšmingas tik vienas pasiūlymas – perimti valstybės nuosavybėn šilumos tiekimo (tinklo) veiklą. Įgyvendinus šį pasiūlymą, šiluma pabrangtų.

„Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių ekspertai jau yra išreiškę vieningą nuomonę dėl A. Sekmoko planuojamo šilumos gamybos ir tiekimo veiklų atskyrimo. Specialistų vertinimu, toks eksperimentas pabrangintų šilumą galutiniam vartotojui. Ne veltui tai nėra įgyvendinta nė vienoje pasaulio valstybėje “, - teigė LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Jis pakartojo, kad A. Sekmoko kalbos, esą Lietuvoje planuojama šilumos ūkio pertvarka atitinka trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, prasilenkia su tikrove.

Tai LŠTA asociacijai patvirtino tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos „Euroheat&Power“ prezidentas Birger Lauersen.

„Trečiasis ES energetikos paketas yra taikomas tik elektros energijos gamybai ir gamtinėms dujoms. Jis netaikomas centralizuoto šildymo tiekimui. Nėra ES teisės aktų, kurie verstų Lietuvą išskaidyti centralizuoto šildymo tiekimo įmones“, - teigė B. Lauersen.

A. Janukonis pabrėžė, kad pasaulinėje praktikoje patikrinti pagrindiniai būdai, leidžiantys mažinti šilumos kainas, yra du: pasenusių daugiabučių renovacija ir brangių gamtinių dujų keitimas pigesniu vietiniu kuru.

„Būtent šie veiksmai leistų realiai ir reikšmingai mažinti šilumos kainą, kitos iniciatyvos vertintinos kaip beprasmės“, - įsitikinęs A. Janukonis.
 
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina vidutiniškai sudarys apie 31 ct/kWh. Miestuose, kurie plačiai vartoja lietuvišką biokurą, gyventojai už šilumą vidutiniškai mokės 21 ct/kWh.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Energijos tiekėjai sąskaitas perskaičiuoti galės tik už du mėnesius (1)

Energetikos ministerija siūlo, kad energijos tiekimo bendrovės negalėtų perskaičiuoti sąskaitų...

Kuveitas pranešė apie antrą naftos išsiliejimą (1)

Kuveitas , kuris prieš kelias dienas skelbė suvaldęs didelį naftos išsiliejimą į jūrą,...

„Latvijas gaze“ skirstymo veiklą perduoda naujai įmonei „Gaso“ (1)

„ Latvijas gaze“ akcininkai neeiliniame susirinkime antradienį pritarė tolesniam bendrovės...

Kritusios JAV atsargos trečiadienį palaiko naftos kainas (2)

Kritusios JAV atsargos trečiadienį palaikė naftos kainas, bet rinka ir toliau išlieka slegiama...

Tyrimas: Lietuvos gyventojai degalams išleidžia mažiausiai Baltijos valstybėse (47)

Naujausias tarptautinis tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai degalams išleidžia mažiausiai...

Top naujienos

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (249)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (129)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (6)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (308)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio: formuojasi kilometrinės spūstys (10)

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio. Sprogus padangai jis atsidūrė...

Ar išsiveržus superugnikalniui liktume gyvi? (1)

Ugnikalniai visais laikais kėlė didžiulę grėsmę gyvybei. Apie tai, ar šiais laikais...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (47)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą (2)

Nors dabar Dainiaus Adomaičio galvoje daugiausiai vietos užima mintys apie artėjantį Europos...

Jautrūs plaukai: patarimai jiems plauti (1)

DELFI Stilius jau rašė, kas kiek dienų reikėtų plauti sausus ir riebius plaukus, tačiau žmones...