„Kaip pavyzdį mes galime paimti „Lietuvos dujas“, iš tikrųjų, pakankamai gerai, efektyviai valdoma įmonė, tačiau šiuo atveju, šiuo požiūriu, tai yra daugiau tų didžiųjų investuotojų, kurie, atėjo į Lietuvą ir investavo labai palankiomis sąlygomis, labai palankiomis sąlygomis įsigijo „Lietuvos dujas“ (gaunama nauda – DELFI). Jie iš tikrųjų įsigijo mūsų rinką ir mes visi mokame pakankamai aukštą kainą, pirmiausiai, už dujas, bet yra ir visa aukšta mūsų ekonomikos kainą, kurią mokame. Mūsų ekonomika, turint tokią aukštą (dujų – DELFI) kainą, darosi nekonkurencinga ir lygiai taip pat mūsų vartotojai sumoka labai aukštą kainą, visų pirma už šildymą. Štai - stipri įmonė, efektyviai valdoma, tačiau ji neneša naudos nei valstybei, nei visuomenei“, - nuomonę per žurnalo „Valstybė” organizuotą Nacionalinę ekonomikos konferenciją sakė A. Sekmokas.
Pasak jo, susiklosčiusią situaciją galima paaiškinti susidariusia monopolija: toks būvis ne visuomet leidžia naudą gauti daugeliui ūkio subjektų, vartotojams ar valstybei.
Tačiau Lietuvoje vykdant dujų, elektros ir planuojamą šildymo sektoriaus veiklų atskyrimą, bus įtvirtintos „kitos žaidimo taisyklės, kurios remiasi rinkos principais, atsisakant ne visada skaidrių ir pagrįstų santykių energetikoje“.
„Ar tai būtų kortų stalas, kortų žaidimas, ar šachmatų lenta, vien taisyklių neužtenka, reikia išdalinti kortas ar figūras, kad žaidimas vyktų ir energetikoje yra strateginiai projektai, kurie leistų energetikos resursams ateiti į Lietuvą – ar Visagino atominė elektinė, ar elektros jungtys, ar dujų terminalas“, - sakė ministras, teigiantys, kad šie projektai užtikrins konkurenciją, o konkurencija – vartotojų ir valstybės interesus.
