Viktorija, pirmąją dukrą gražuolę Gabrielę, kuriai dabar 19-ika, pagimdei būdama visai jauna. Ar nepritrūko išminties ir kantrybės auginti pirmąjį vaikutį?
Taip, jauna buvau, tačiau mane palaikė ir labai padėjo man mano tėvai, močiutė. Tuo metu studijavau, dainavau. Todėl sakau jiems didelis AČIŪ.
Ar tuo metu nesinorėjo naktimis lėkti šėlti, nors, prisimink, reikėjo sėdėti prie lopšio...
Visko buvo. Daug koncertų, paskaitos, mokslai, egzaminai, o ir su draugais norėjosi pabūti, tačiau vadovaujuosi visą gyvenimą principu – jei norėsi, viską suspėsi.
Kalbant apie auklėjimą – ar teko Gabrielę statyti į kampą? O gal turėjai savų sugalvotų bausmių?
Bandžiau ir į kampą statyti, ir šiaip grūmojau. Prisipažinsiu - ir diržą ėmiau, bet gailiuosi ir gailėsiuos, jog paklausius kitų tai padariau, nes tai tikrai nei pamoko, nei pagerina situaciją. Įsitikinau, jog aiškus ir atviras pasikalbėjimas, paaiškinimas ir bendras susitarimas su vaiku yra geriausia auklėjimo priemonė.
Kaip išgyvenai sunkiausią dukros laikotarpį – paauglystę?
Negaliu sakyti, jog buvo lengva. Gabrielės charakteris – aštrus. O dar ambicijos ir užsispyrimas. Dabar mano dukrai jau devyniolika. Manau, padėjo mano kantrybė bei tikėjimas ja ir jos veiksmais. Visada prašiau supažindinti su draugais, sakyti tiesą ir, manau, mums pavyko gan gražiai praeiti sunkiausią paauglystės laikotarpį.
Esi labai jauna mama! Su Gabriele atrodote lyg draugės. Kaip sutariate? Ar patiki dukra slapčiausias paslaptis?
Ačiū. Sutariam įvairiai, bet, visumoj, gražiai. Ji jau suaugus. Auklėju savus vaikus taip, jog šeima, tėvai, yra geriausia, ką gali žmogus turėti. Ar būtų gerai, ar blogai, šeima visada priims ir supras. Kartais gal ir norėtųsi, kad labiau manimi pasitikėtų, bet suprantu, jog reikia gi ir nuo mamos bent kokią paslaptį turėti (juokiasi).
Be Gabrielės, turi ir kelių metukų dukrytę Angelą. Kokia esi jai mama?
Angelai jau visi 2 metukai (šypsosi). Kokia mama? Stengiuosi būti atsakinga ir rūpestinga.
Būti atsakinga ir rūpestina mama – didžiulis darbas. Iš kur semiesi patirties?
Oj...Iš visur, kur tik įmanoma. Pirmiausia, mamos intuicija, patirtis, literatūra, patarimai. Matau, kaip kiti augina savo vaikus – dažnai vienais ir kitais klausimais ir su draugėmis padiskutuojam. Ir, be abejo, – tai, ką gavau jau iš savo tėvų, iš savo patirties.
Kaip su vyru namuose dalijatės Angelos priežiūra? Gal, pavyzdžiui, keisti sauskelnes – tik vyro pareiga?
Gyvenam, galima sakyti, kaip Adamsų šeimyna. Visi viską pas mus daro. Tėtis ne iš tų, kuris nekeičia sauskelnių. Yra sakęs, jog jam tai ir malonumas, ir dėmesys savo vaikui. Kada kuris galim, tada daugiau dėmesio ir skiriam. Nors Angela mamyčiukė, būna dienų, kad nenulipa nuo rankų mums (šypsosi). Labai meili mergaitė gavosi (juokiasi). Aš esu mama-cirkas, todėl ir juokinu, ir šėlstu su savo vaikais. Ir su keptuvėm tenisą žaidžiam, ir kamuolių karą... Tėtis kiek santūresnis (šypsosi).
Kaip pavyksta darbą suderinti su vaikučio priežiūra?
Šiai dienai ir vėl labai mums padeda mano tėvai. Dirbam Kaune ir gyvenam šiuo metu daugiau Kaune. Artūro tėvai gyvena Kėdainiuose. Neturim auklės, nes kai reikia, tėvai visada pažiūri, paauklėja. Prisipažinsiu, išėjus į darbą, jaučiuosi tikrai rami, kai lieka mano vaikas su savu žmogumi. Nežinau kas būtų, jei Angela būtų su svetima aukle.
Ar Tavo mama Tau pačiai – pavyzdys?
Mano mama daug metų dirba su mažais vaikais. Todėl ji tikrai yra verta didžiausių pagyrimų. Dažnai ir jos patarimo paklausau, nors, kaip minėjau, kiekviena mama, ko gero, geriausiai žino, kas geriausia jos vaikui (šypsosi).