Jolantėlė svajoja įstoti į universitetą

Būdama vos 4 metukų, Jolanta Labinskytė (17) sudainavo hitą „Jolantėlė“. Dainoje ji pasakojo istoriją, kaip vėjas suvėlė jai plaukus einant į draugės gimtadienį. Vaikišką dainelę tuo metu niūniuodavo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.

„Pradėjau dainuoti popchore „Pasakėlė“, kur ir gimė žymioji daina „Jolantėlė“. Šiame chore dainavau 7 metus“, – pasakojo mergina. Pasak jos, tuo metu jokio išskirtinio dėmesio nesulaukė, tačiau šiuo metu merginą feisbuke seka daugiau nei 10 tūkst. gerbėjų. Jolanta savo sekėjus dažnai palepina perdainuotų dainų vaizdo įrašais, o kai paviešino perdainuotą „Jolantėlės“ versiją, mažai kas patikėjo, kad ji – ta pati Jolanta.

„2008 metais mečiau dainavimą, pabodo, – atvirauja J. Labinskytė ir tikina, kad su muzika ateities nesieja. – Dainavimas liks kaip hobis. Taip pat mėgstu groti fortepijonu, neseniai pradėjau kurti dainas, tačiau jų niekur neviešinu.“ Artimiausi merginos planai – sėkmingai baigti mokyklą ir įstoti į universitetą.

Tomas dabar – „Fingalic“

„Kelionė pas pabaisą“, „Dantukas“, „Mes kitokie“, „Kiški piški“ – tai žymiausios Tomo Narkevičiaus (23) dainos, sudainuotos kolektyve „Tele-Bim-Bam“, į kurį jis atėjo prieš 20 metų. Muzika iki šiol yra pagrindinis jo gyvenimo varikliukas. Gali būti, kad netrukus jo žvaigždė vėl sužibės.

„Niekada nemokėjau teigiamai priimti pastebėjimų apie „Tele-Bim-Bam“, ypač paauglystėje, – pasakojo Tomas. – Kolektyve praleidau visą savo asmenybės formavimosi laikotarpį. Slapčia norėjau pamatyti alternatyvią savo kopiją iš realybės, kurioje niekada nedainavau, įdomu, koks būčiau užaugęs.“

Dabar muzikos technologijų studentas kuria grupei „Without Letters“, o su soliniu elektroninės muzikos projektu „Fingalic“ jau spėjo pasirodyti ne tik Baltijos šalyse, bet ir Kroatijoje, Anglijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. Beje, jo kūryba skamba reklamose bei trumpametražiuose filmuose, o kartą per savaitę jis sėda už radijo didžėjaus pulto.

Musės išvargintas Justinas išaugo į milžiną

„Gera būti gražios istorijos dalimi“, – šypsosi Justas Čereškevičius (21), legendinės dainos „Tele-Bim-Bam“ dainos „Musė“ atlikėjas. Su šiuo kolektyvu Justas neatsisako padainuoti ir dabar.

„Būdamas dar pyplys mokiausi įveikti scenos baimę ir išmokti dainos tekstą. Ne visada pavykdavo, – šypsosi Justas. – Pradinėje mokiausi priimti kritiką, mat bendraamžiai nevengdavo pasišaipyti.“ Aplinkiniai, išgirdę, kad tai jis atliko legendinę „Musę“, neslepia nuostabos. „Dažniausiai nusišypso ir sako: „Kaip tu užaugai!“, – pasakojo atlikėjas. – Mano ūgis – 202 cm.“

J.Čereškevičius jau antrus metus studijuoja Didžiojoje Britanijoje. „Profesionaliai užsiimu akademiniu irklavimu, atstovauju universiteto tinklinio komandą, daug mokausi, dirbu, o laisvalaikiu kuriu muziką, – vardijo Justas. – Sieksiu, kad ir ateityje visose sritse netrūktų spalvų. Lipsiu ir lipsiu iš komforto zonos. Tik taip suprantu, kad tobulėju, kad gyvenu.“

Dalyvavo „Eurovizijoje“ su Vilija

Nuo trejų su puse metukų „Tele-Bim-Bam“ kolektyve dainuojanti Eglė Gadeikytė (23) tikina, kad jos vaikystė buvo ypatinga ir išprotėjusi. „Su kitais „Tele-Bim-Bam“ vaikais tėvams ruošdavome pasirodymus pagal „Red Hot Chilli Peppers“ muziką“, – pasakojo Eglė.

„Niekada nepamiršiu dainos „Mane barė“ vaizdo klipo filmavimo. Paskutinėje scenoje turėjau važiuoti ir nesustoti dainuodama „Nebegrįšiu niekad namo“. Filmavimo metu vadovė Neringa sakė, kad važiuočiau tolyn ir sustočiau, kai pašauks, – prisiminė atlikėja. – Praleidau momentą, kai sakė pašauks, ir pagalvojau, kad tikrai niekada nebegalėsiu grįžti namo. Buvo daug ašarų.“

Ji jau spėjo surengti solinį gyvo garso koncertą, pabuvoti „Eurovizijoje“ kaip Vilijos Matačiūnaitės pritariančioji vokalistė, šįmet baigs džiazo vokalo studijas, o ateityje planuoja ne tik dainuoti, bet ir kurti muziką. „Iš visų patirčių pasisemiu labai daug, įgaunu vis daugiau pasitikėjimo savimi ir motyvacijos eiti tolyn“, – tikino Eglė.

Aktorystės į dainavimą nekeistų

„Visi mane atpažindavo, rėkdavo mano vardą. Tikrai buvau labai populiari“, – pasakoja Neringa Nekrašiūtė (29), tačiau šiuo metu į popsceną ji grįžti nebenori. „Man patinka kaupti patirtį, daug jos įnešė aktorystės studijos“, – dabartiniu gyvenimu džiaugėsi Neringa.

„Tuo metu vaikai į koncertus atnešdavo tiesiog kalnus dovanų: žaislų, laiškų, gėlių... Laiškuose rašydavo, kad mane myli, kad patinka mano dainelės. Buvau savotiška vaikų herojė, – šypsosi N.Nekrašiūtė. – Mamos namuose dar yra ir gerbėjų laiškų, ir straipsnių iškarpų, ir kasečių – visas archyvas.“

Aktore tapusi Neringa tikina, kad toks ankstyvas populiarumas ir dainininkės karjera atnešė ne tik džiaugsmingas akimirkas ir įspūdžių kupiną vaikystę, bet privertė ir anksčiau laiko subręsti: „Dar būdama vaikas jau žinojau, kad negaliu susirgti, nes artėja koncertas. Atsakomybė buvo didelė, kaip vaikui net šiek tiek per didelė. O ir ramybės kartais trūkdavo, nors buvau vaikas, tačiau norėdavosi likti nepastebėtai.“

Rokeris Lukas koncertuose mėgdavo užmigti

Kai Lukui Liepinaičiui (22) buvo ketveri, tėvai jį nuvedė į Vilkaviškio chorą „Abėcėlė“ – nuo tos akimirkos jo gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. „Penkerių jau buvau žinomas visoje Lietuvoje“, – nusišypsojo Rokeris Lukas, sudainavęs hitą „Motociklas“.

„Tik pradėjęs lankyti mokyklą supratau, kas aš esu, – patikino vaikinas. – Vienu metu jau norėjau mesti muziką, kad tik aplinkiniai nustotų prie manęs kibti. Bet visi šie dalykai labai sustiprino iš vidaus ir dabar esu labai laimingas ir tikrai džiaugiuosi, kad esu Rokeris Lukas.“ L. Liepinaitis scenoje ne tik pamiršdavo dainų žodžius, bet ir užmigdavo koncerto metu, per pertraukas.

Solisto karjera baigėsi pamažu: sumažėjo koncertų, nebeliko klausytojų. Bet hitas „Motociklas“ jo draugų vakarėliuose skamba ligi šiol, o VU TVM Tarptautinio verslo studijų studentas žada greitu metu grįžti į sceną. „Esu užaugęs ant scenos, tai malonumas, aš labai laisvai jaučiuosi tai darydamas“, – tikino Lukas ir pridūrė, kad į sceną grįžtų kaip popatlikėjas.