Prancūzas turėjo planą: A. Pugačiova turėjo kaip turistė atvažiuoti į vakarų Berlyną, o iš ten lėktuvu nuskristi į Paryžių.
Tačiau šio plano įgyvendinti nepavyko. „Apie pokalbį man papasakojo vertėja, o aš viską pranešiau Maskvai, - tęsė buvęs KGB darbuotojas. – Juk tai buvo laikoma nusikaltimu: 64 baudžiamojo kodekso straipsnis skelbė „Tėvynės išdavimas pabėgant į užsienį“. Maskva paprašė įforminti šią informaciją. Vertėja užrašė viską, ką buvo girdėjusi. Po mėnesio A. Pugačiova buvo iškviesta pokalbio, kuris truko dvi valandas. Tuomet jai buvo pasakyta: „Ala Borisovna, nepamirškite, kad čia jūs reikalinga. Jus myli visa šalis, o ką darysite ten? Dainuosite bordeliuose ir baruose?“ Baigėsi istorija tuo, kad A. Pugačiova atsisakė minties daryti karjerą užsienyje. „Ala viską pripažino ir pasakė, kad Tėvynės niekuomet neparduos, o tas pokalbis tebuvęs momentinis silpnumas, - pasakoja šaltinis. – Po to A. Pugačiovai tris metus nebuvo leidžiama vykti į užsienį ir tik 1986 m. išleido ją į Suomiją. Visa ši informacija yra saugoma KGB archyve Maskvoje“.
Patikrinti archyvus, aišku, neįmanoma. Ar tikėti vyru, prisistačiusiu buvusiu KGB darbuotoju, kiekvieno asmeninis reikalas, rašo laikraštis „Komsomolskaja Pravda“.
Beje, jokios trijų metų pertraukos A. Pugačiovos užsienio gastrolių grafike nebuvo, o neišleidžiama į užsienį ji buvo du kartus: 70-ųjų pabaigoje ir 1983 m.