Gabrielė Tuminaitė ėmėsi režisuoti vieną įdomiausių pasaulio dramaturgų ir vieną genealiausių rusiško humoro kūrinių.
1928 m. N. Erdmano parašytas “Savižudis” buvo labai sudėtingo likimo. Literatūros kritikai ir interpretatoriai tekstą pripažino kaip talentingai parašytą ir itin aktualų. Tai buvo lyg “tiksinti bomba”. Ne veltui aukščiausia to meto politinė valdžia uždraudė pjesę, Stalinas rašė: “Aš nelabai geros nuomonės apie pjesę. Artimiausi mano draugai mano, kad ji tuštoka ir net kenksminga.” Tokių kenksmingų tekstų pasaulio dramaturgija tikrai neturi daug . Tai yra viršukalnės. Viršukalnės, kurios yra statomos, prie jų grįžtama, jos maitina šiuolaikinį teatrą. Jis būtų seklus be tokių tekstų, be tokios klasikinės medžiagos kaip “Savižudis”. Ne veltui Lietuvos teatro istorijoje tai bus jau šeštas bandymas statyti N. Erdmano pjesę. Erdmano pjesę kuria talentinga režisierė Gabrielė Tuminaitė.
„Repetuodami suvokėme pjesės aktualumą, teatrališkumą, atradome netikėtų poteksčių. Skaitant originalo kalba, stebina pjesės ritmas ir forma. Mūsų atsinaujinusiam kolektyvui dirbti buvo labai smagu”, - sako režisierė Gabrielė Tuminaitė.
Mažojo teatro scenoje – Rimo Tumino mokinių karta
Gabrielės Tuminaitės premjeroje “Savižudis” žiūrovai išvys jauną ir talentingą režisieriaus Rimo Tumino mokinių kartą: Daumantą Ciunį, Indrę Patkauskaitę, Agnę Šataitę, Tomą Rinkūną, Tomą Stirną, Tomą Kliuką bei Agnę Kiškytę (pedagogas Jonas Vaitkus) ir Artūrą Dubaką. Pagrindinį vaidmenį atliekantis Daumantas Ciunis 2010 m. įvertintas Auksiniu scenos kryžiumi Debiuto/Jaunojo menininko kategorijoje už Myškino vaidmenį režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklyje „Idiotas”. Aktorius Tomas Rinkūnas (pjesėje vaidinantis kaimyną Kalabuškiną) taip pat turi Auksinį scenos kryžių už geriausią nepagrindinį vaidmenį – Karlą spektaklyje „Plėšikai“ 2013 (rež. A. Areima).
Režisierės kūryba suteikia galimybę gimti, išsilaisvinti, nušvisti
Žiūrovai pastebi, jog režisierė Gabrielė Tuminaitė stebina drąsa, atvirumu ir drąsa nerti į esmę, atrasti idėją ir ją perteikti.
Gabrielės kūryba iš tiesų suteikia vilties, galimybę gimti, išsilaisvinti, nušvisti . “Aš negaliu apibrėžti Gabrielės talento, bet jis yra akivaizdus. Mane džiugina ir stebina - kaip žiūrovą emociškai veikia jos pastatymai. Į naują Gabrielės Tuminaitės spektaklį “Dėdės ir dėdienės” žiūrovai grįžta po keletą kartų, nes jie ten randa tą šviesos šaltinį, kurio mažai beliko šiuolaikiniame mene ir kultūroje. Režisierė palieka viltį, palieka išeitį. Tai yra labai unikalu – nesusiję nei su karta, nei su mokykla. Tai yra tai, ką žmogus atsinešė su savimi. Atsinešė gimdamas”, - pastebi teatrologė Ingrida Ragelskienė.
Įdomu tai, kad ir primena, jog tai bus šeštasis “Savižudžio” pastatymas Lietuvos teatro scenoje. „Erdmanas visuomet statomas kritiniais metais. Kai atsiranda nerimo, įtampos – menas ir kūrėjai ieško teksto, kuris atspindėtų tai, kas vyksta visuomenėje. Kadaise šią pjesę statė mūsų režisūros šviesulys, teatro pamatas, žmogus, kuris ir po mirties daugelį kūrėjų globoja ir veda – tai Dalia Tamulevičiūtė”, - pastebi teatrologė Ingrida Ragelskienė.
Šiuolaikinis žmogus šiandien jaučiasi diskomfortiškai, nepatogiai dvasine prasme. Yra daug nerimo , daug įtampos, daug abejonių, sutrikimo, pasimetimo. Todėl reikia ieškoti pagalbos, ieškoti žmonių, kurie jaučiasi panašiai. Reikia eiti į teatrą, kuris leis pajusti, kad neesi vienišas, jog tą metafizinį siaubą, nerimą, kryčio pojūtį išgyveni ne vienas. Erdmano pjesė išsako, labai tiksliai įvardija baimes. Ji tinkama ieškančiam ir trokštančiam dvasinio apsivalymo, išsilaisvinimo nuo baimės, nekokybiškų žmonių santykių, negatyvios informacijos srauto.
Daugiau DELFI pramogų naujienų – socialiniame tinklalapyje „Facebook“!
Spektaklio premjera Vilniaus mažajame teatre spalio 23 ir 29 dienomis.
