Pokalbio su DELFI metu Violeta spinduliavo ramybę. Neseniai ji su savo drauge įgyvendino savo svajonę – ėmėsi naujos veiklos ir tą ramybę, kuri pati spinduliuoja, padeda atrasti ir kitoms moterims. Negana to, jos širdį glosto meilė.
Lietuvos nepamiršusi Violeta, išgirdusi klausimą apie gimtinę, tieisog nusišypsojo ir trumpai tarė: „Dabar bus Malta“.
– Violeta, prieš kelerius metus Jūsų vardas žibėjo antraštėse, tačiau ėmėte ir dingote iš viešo gyvenimo. Ar to nepasiilgstate?
– Ar galima ilgėtis praeities, jei gyveni ir mėgaujiesi dabartimi? Praeitis yra mano turtas, patirtis ir prisiminimai.
– Lietuvą išmainėte į Maltą. Ar dažnai grįžtate į gimtinę?
– Išmainyti – ne visai tikslus apbūdinimas... Kol kas bus Malta. O Lietuva – mano gimtinė, mano brangiausių tėvelių ir senelių žemė. Ji – neišmainoma.
– Kuo užsiimate šiame egzotiškame krašte?
– Gyvenu savo gyvenimą: įdomų ir prasmingą man ir mano brangiausiems žmonėms. Darau daug dalykų, kurie svarbūs man ir mano šeimai. Kaip ir anksčiau, šiandien vis dar fotografuojuosi ir filmuojuosi reklamose.
Tačiau labiausiai džiaugiuosi vienos iš savo svajonių įgyvendinimu: nuo šios vasaros kartu su drauge ir bendraminte Viktorija pradėjome organizuoti prasmingus renginius moterims.
– Jūsų feisbuke teko matyti, kad kviečiate į retritą, kurio metu žadate naują atgimimą ir savęs atradimą. Kas tai per veikla?
– Atgimimas – tai sąmoningai kūnui, protui ir sielai subalansuotos atostogos. Tai tarsi pabėgimas nuo visko, laikas tik sau. Galimybė sustiprėti, iš naujo atrasti daugelį vertybių, išvalyti savo vidų.
– Ar daug moterų atvyksta pas Jus, ieškodamos ramybės ir pilnatvės?
– Mums rūpi kiekviena moteris. Stengiamės kiekvienai skirti asmeninį dėmesį. Tokioje priimančioje aplinkoje ji turi galimybę pažvelgti giliau į save, iš naujo įvertinti savo gyvenimą, pažinti poreikius ir nusistatyti prioritetus.
– Ar būna, kad moterys taip susižavi naujai atrastu gyvenimu ir pačios lieka gyventi egzotiškame krašte?
– Retrito programa padeda moterims transformuoti baimes, senus, ribojančius įsitikinimus, atrasti naują savo pačios paveikslą bei vidinius resursus. Moterys po programos tikina, kad tas laikas joms padėjo kitomis akimis pažiūrėti į aplinkinius ir išmokti nesudėtingų dalykų. Palaipsniui gyvenimas atgyja ir jos grįžta į savuosius gyvenimus labiau mylinčios ir laimingos. Žinoma, būna ir norinčių likti (šypsosi).
– Kokios moterys pas Jus atvyksta?
– Įvairaus amžiaus. Net nesvarbu, kuriame gyvenimo kelio taške jos yra: ar savo karjeros aukštumoje, ar pavargusios ir praradusios save, o gal mamos, mylimosios, kurioms reikia stabtelti. Visos patiria gilų atsipalaidavimą, paleidimą, gijimą bei sustiprinimą ir išvyksta su nauju vidinės ramybės pojūčiu. Atstačiusios energiją bei jėgas.
– Čia, Lietuvoje, buvote matoma: televizija, podiumai. Ar dar galime tikėtis, kad kada nors norėsite sugrįžt į tokį gyvenimą?
– Gyvenime galima tikėtis visko, bet to gyvenimo, kuris buvo, jau nebebus. Nebebus taip, kaip dabar. O kas bus, mes nežinome, tiesa?
Dabar gyvenu savo svajonėje. Anksčiau, kai gyvenau Lietuvoje, atrodė taip pat. Juk mes keičiamės, o su mumis ir mūsų svajonės.
– Kai buvote matoma, žiniasklaida narstė kiekvieną Jūsų žingsnį. Meilės reikalus taip pat... O juose netrūko aistrų. Ar šiuo metu Jūsų širdis užimta?
– Apie aistrą tinka kalbėti miegamajame. Gyvenime visada norėjau ir noriu ramybės. Niekad nekalbėjau apie skyrybas todėl tai, kas buvo narstoma, žiniasklaida sukūrė pati. Ir tai, kas buvo rašoma, neturėjo nieko bendro su tuo, kas vyko.
Šiuo metu man ramu, mano širdyje gyvena meilė. Ir taip, aš turiu mylimą žmogų (šypsosi).
Akimirkos iš Violetos gyvenimo Maltoje:
