Pavyzdžiui, kūrinys „Imam Cobain“, kuriame ji ragina Švedijos fašistus „bučiuoti savo suknistas svastikas“. Arba daina „Zon“, kur ji šlovina „naująją Stonewall revoliuciją“. „Swear On My Mother“ skirtas Švedijos feminisčių idėjoms ir konkrečiai aktyvistei Gudrun Schyman. Tiesą sakant, praktiškai visa be išimties reperės kūryba persmelkta politinėmis ir socialinėmis idėjomis: „Tiesiog kuriu apie tai, kas man svarbu. Taip, aš lesbietė imigrantė. Viskas, ką darau, turi politinį atspalvį“.
Silvana užaugo Stokholme. Jos mama – lietuvė, o tėvas iš Sirijos. Dėl šios priežasties ji visada teigia jutusi, kad Švedijoje yra prašalaitė. „Žmonėms sunku suprasti – esu baltos odos, tačiau kalbu arabiškai ir lietuviškai. Mano švedų kalba tikrai nebuvo tokia sklandi kaip kitų vaikų, kurie ja kalba ir namuose“, – prisipažįsta mergina.
„Muzika buvo mano prieglobstis“, – sako reperė. Repo ji pradėjo klausytis būdama septynerių – „Fugees“, Xzibit, Nas, vėliau teigia atradusi Švedijos repą, pavyzdžiui, Peterį ir Blues. „Fugees“ man atvėrė akis ir parodė, kad repas gali siųsti socialinę ir politinę žinią. Kai tėvai pasakoja apie pasaulį kankinančias problemas, viskas kitaip – tarsi supranti, ką jie sako, tačiau nepavyksta su jomis susitapatinti. „Fugees“ padėjo man susitapatinti“, – teigia S. Iman.
Silvana repavo ir tekstus rašė nuo mažų dienų, tačiau profesionaliai šia muzika susidomėjo tik įstojusi į universitetą mokytis psichologijos.
„Taip, aš buvau tas visus erzinantis ir nuolat repuojantis žmogus, tikras galvos skausmas šeimai ir draugams. Galiausiai sesuo neišlaikė ir pratrūko: „Užsičiaupk ir marš į įrašų studiją“. Kiek save pamenu, tiek kūriau, tad man tai buvo natūralus žingsnis“, – pačią pradžią prisimena lietuvių kilmės švedų reperė. Ji juokauja, kad viena iš priežasčių, kodėl ji pagaliau nusprendė imtis veiksmų, buvo noras padaryti įspūdį vienai merginai. „Visada repuodavau, norėdama padaryti įspūdį merginoms. Tuo metu kaip tik nutraukiau ryšius su savo antrąja mergina, draugas turėjo savo klubą, tad pagalvojau, kodėl gi jame nesurengus savo pasirodymo. Niekada gyvenime nebuvau rengusi savo pasirodymo, tačiau norėjau padaryti jai įspūdį, kad pamatytų, ko netekusi. Štai koks buvo mano pirmasis koncertas. Ar suveikė? Nelabai“, – juokiasi mergina.
Tuo metu Silvana studijavo, o laisvalaikiu įrašė pirmąjį savo darbą „Requiem“. Pirmas singlas iš albumo IMAM buvo puikus debiutas ir rimtas pareiškimas. „Manau, kad ši daina man padėjo kone iš karto pelnyti vyrų reperių palankumą. Ji tarsi davė suprasti, kad su manimi menki juokai“, – sako ji.
„Requiem“ padėjo Silvanai tapti viena iš geriausiai žinomų Švedijos reperių. Ji Švedijos muzikos ekspertų buvo įvertinta už geriausią gyvą pasirodymą, tapo metų muzikos tekstų kūrėja ir 2016 Metų atlikėja. Kalbant apie pastarąjį apdovanojimą, jis pirmąjį kartą atiteko repą atliekančiam kūrėjui. Antrasis albumas „Naturkraft“ (liet. Gamtos galia) pasirodė 2016 metų kovą. Ji teigia, kad jis labiau komercinis nei „Requiem“ ar bent jau lengviau perprantamas.
„Jis tiesmukiškesnis. Smogia stipriau“, – taip antrąjį albumą apibūdina pati reperė. Viena iš priežasčių, kodėl antrasis studijinis albumas toks, o ne kitoks, yra tai, kad jos antroji pusė – Švedijos popdievaitė Beatrice Eli – pareiškusi, kad kūriniuose repetavimas turi prasidėti kuo įmanoma anksčiau.
Be to, pati reperė pripažįsta, kad, išleidusi „Requiem“ labiau suko galvą, ką apie tai pagalvos žmonės.
Silvanos repas visada siunčia vieną ar kitą žinutę. Kaip jau buvo minėta, dainoje „Imam Cobain“ ji repuoja „bučiuokite savo suknistas svastikas“ – šie žodžiai skirti Švedijos radikaliai dešinei. Kūrinyje „Swear On My Mother“ ji deklaruoja ryšį su amerikiečių feministe Valeria Solonas, Švedijos politinės partijos „Feminist Initiative“ lydere Gudrun Schyman ir dainininke Alicia Keys.
Dainoje „Zon“ jaunoji švedė skelbia: „Mes – naujoji Stonewall revoliucija“. Paklausta, ar politinį repą kuria sąmoningai, Silvana tik gūžteli pečiais: „Rašau repą ir apie narkotikų vartojimą ir kitus dalykus. Kuriu apie tai, kas man atrodo tikra. Viskas, ką darau, yra politika. Visuomenė mane pavertė tokia, politiška – aš lesbietė, feministė ir imigrantė. Švedijoje yra toks posakis: kartą išvydę politines struktūras, jų nebematyti negalite“.
