„Šie metai buvo labai įdomūs ir turiningi, įvyko daug permainų, teko daug ko išmokti. Keletą kartų netgi jaučiausi tarsi atsidūrusi mokyklos egzaminų suole. Teko išmokti vienu metu suvaldyti ne tik savo mintis, bet ir techniką. Ta man buvo kažkas įspūdingo ir ypatingo – jaučiuosi praturtėjusi“, - DELFI prisipažino L. Šurnaitė.
Tiesa, žurnalistė prisipažįsta televizijai jaučianti ypatingą ryšį. Tačiau dėl intensyvaus darbo radijuje, televizijos vedėjos kėdės ji nespėjo pasiilgti.
„Ar pasiilgstu televizijos? Jaučiu ypatingą ryšį su televizija. Kartais stebiu, kas ten vyksta. Bet ar to, kas ten vyksta, aš turėčiau pasiilgti, yra didelis klaustukas sau pačiai. Taip, televizija yra mano didžioji simpatija. Kaip ir radijas. Jie yra vienodai malonūs mieli ir svarbūs, - prisipažįsta ji. -
Tačiau radijas kasdien pareikalauja daug jėgų, tad nėra kada apie tai ir susimąstyti. Kasdieninis grafikas labai įsuka, priverčia galvoti apie tai, ką tu darai dabar. Televizijoje nusifilmuoji kartą per savaitę ir pamiršti. O čia nuolat jauti pulsą“.
