– Meilės fronte neseniai įvyko permainų, to neslepi, tačiau niekuomet per daug neatvirauji apie asmeninį gyvenimą. Kodėl?
– Nieko neslepiu, tačiau neviešinu. Kam reikia, tas mato. Juk gražiausias akimirkas reikia pasilikti sau. Yra pavydžių žmonių ir tokių, kurie linki man bloga. Nesinori, kad tokie paliestų mano asmeninį gyvenimą.
– Išvengti turtuolių dukros etiketės Tau niekaip nepavyksta. Kaip reaguoji, kai Tave apibūdina tokiu epitetu?
– Lietuvos muzikos padangėje nemažai atlikėjų. Kuriuos išskirtum kaip konkurentus, o kuriuos – kaip sektinus pavyzdžius?
Visi mes turime skirtingos patirties, tad su visais bendrauti įdomu. Mes, scenos atlikėjai, susiduriame su įvairiais žmonėmis, pakliūvame į netikėtas situacijas ir panašiai. Manau, iš visų galima pasimokyti, tik iš vienų gero, iš kitų blogo. Reikia mokėti atsirinkti.
– Iš nuotraukų socialiniuose tinkluose galima suprasti, kad nėra dalykų, kurių negalėtum sau leisti. O gal klystu?
– Daug ko negaliu sau leisti. Dabar uždirbu, todėl tai, ką galiu nusipirkti pati, nusiperku. Tėvai investuoja į didesnius pirkinius, keliones, būrelius. Esu gana taupi ir suprantu pinigų vertę. Žinau, kad reikia kelias valandas padirbti, kad užsidirbčiau 50–60 eurų, tad prieš ką nors pirkdama gerai pagalvoju.
– Televizijoje praleidi nemažai laiko: dalyvauji įvairiuose projektuose, bandei laimę „Eurovizijoje“. Kaip tai suderini su pamokomis?
– Nesuderinu (nusijuokia). Sunku, nes viską, ko imuosi, stengiuosi padaryti šimtu procentų. Mokydamasi negaunu jokių išlygų, turiu viską atsiskaityti. Ir atsiskaitau, tik ne visuomet laiku.
– Ar lengva būti paprasta paaugle, kai esi žinoma?
– Aš ir esu paprasta paauglė! Iš tiesų stengiuosi atskirti auditorijas. Jei esu mokykloje, esu eilinė mokinė, bendraklasė. Bent jau stengiuosi, o kaip kiti į mane žiūri, nežinau. Prekybos centre esu paprasta pirkėja, gatvėje – eilinis žmogus, o scenoje – dainininkė. Tokia strategija stengiuosi išlaikyti balansą, kad mano ego nebūtų aukščiau visko.
– Dėl sveikatos pasitraukei iš „Eurovizijos“ atrankų. Ar ketini kitąmet vėl bandyti laimę?
– Liūdna, kad taip išėjo, nes labai stengiausi ir norėjau. Kūnas pasakė, kad turiu sustoti. Kartais atrodo, kad mano gyvenime viskas suplanuota. Mano norai beribiai, labai daug ko noriu, tačiau likimas viską sudėlioja į savo vietas, gaunu tiek, kiek lemta. Tad jei bus lemta, kitąmet vėl dalyvausiu „Eurovizijos“ atrankose.
– Ar atrašai į gerbėjų laiškus?
– Gaunu labai daug laiškų, tačiau neturiu laiko į juos atsakyti. Būna, kad skaitau ir tiesiog jaučiu, kad žmogus tą laišką rašė nuoširdžiai, kad jam rašant net rankos drebėjo. Mintyse visuomet apsidžiaugiu ir padėkoju visiems. Galbūt kai kam atrodo, kad esu pasipūtusi, nes neatrašau, tačiau taip nėra, paskaičiusi laiškus prisimenu, kodėl esu scenoje, ir suprantu, kad negaliu sustoti.
– Ir Tu, ir Oksana Pikul-Jasaitienė dirbate vizažistėmis Tavo mamos grožio salone. Ar Oksaną gali vadinti drauge?
– Kai su šeima atsikraustėme į Vilnių, man buvo šešeri, nuo tada ir pažįstu Oksaną. Ji matė, kaip užaugau. Dabar pasidalijame patarimais, turime bendrų interesų, tad smagu bendrauti.
– Kokia esi namuose? Ar padedi atlikti namų ruošos darbus?
– Mėgstu šeimininkauti, tačiau juk visada patinka tai, ką darai retai. Maisto ruošimas man – pramoga, būti namie ar tvarkytis – kaip poilsis. Nors tam laiko turiu labai mažai.
– Esi ne tik dainininkė, bet ir vizažistė. Kiek Tau buvo metų, kai pirmą kartą išbandei grimą?
– Kai pradėjau filmuotis, būdama 12-os ar 13-os. Tada supratau, kad turiu grimuotis pati, nes niekas niekada neišmoks perskaityti mano minčių. Taip ir pradėjau grimuotis, vėliau paprašė sesė ją pagrimuoti, tada jos draugės... Taip viskas ir prasidėjo. Dabar dirbu mamos grožio salone.