Ačiū Dievui, kad su tuo kol kas susidurti dar neteko. Tačiau neišvengiamai tokia artimųjų valia bus išreikšta. Diskutuojant visuomenėje reikėtų gerbti taip pasirinkusio žmogaus sprendimą. Nemažai artimiesiems pasako, kaip jie norėtų būti palaidoti – kremuoti ar cieli.
Aš tikrai už kremavimą. Tam, kuris jau išėjo, nebėra jokio skirtumo. Esu matęs daug laidotuvių, ypač vasarą, kai žmonės laidojami per didžiausiu karščius, kūnas laikomas 2-3 paras. Kyla tokios problemos, kurios, atvirai šnekant, estetinio pasigerėjimo nekelia.
Kitas dalykas, kremavimas yra laidojimo būdas, kuris mus grąžina prie protėvių. Taip baltai, prūsai laidodavo savo didžiąją dalį didikų, vadų, žuvusių karių. Nematau nieko, kas eitų prieš.
Man tik nepatinka, kai yra naikinami kūnai, kurie dar gali kažką duoti gero likusiems gyviesiems. Kalbu apie donorystę. Jeigu žmonės būdami gyvi turi blaivų mąstymą, vis dėlto turėtų duoti sutikimą donorystei prieš sunaikinant save kaip kūną. Reikia leisti išrankioti gerąsias dalis.
Turiu donoro kortelę nr. 1. Ją gavau prieš daugiau nei 20 metų. Tais laikais vyko aktyvi reklaminė kampanija. Teko aktyviai prisidėti ir reklamuoti. Ir šiais laikais tenka dalyvauti renginiuose, kuriuos rengia donorystės šalininkai. Apie tai nereikia rėkti, reikia deklaruoti.
Turistaudami žmonės irgi išbarsto medžio kūno dalis – anglis ir pelenus. Tai visiškai tas pats. Mes kilę iš tų pačių žvaigždžių dulkių – medžiai, gyvūnai, žmonės. Nematau čia nieko ypatingo. Tam prieštaraujanti bažnyčia, manau, turėtų susirasti rimtesnių problemų.
Visų pirmą, tokią intymią akimirką mirties akivaizdoje vykdant išsakytą norą nereikia rėkti visam pasauliui. Nereikia skambinti į televizijas, į portalus, nereikia skambinti į TV pagalbas ar 24 valandas ir sakyti „Aš tuoj barstysiu“. Jeigu nori nuoširdžiai įvykdyti jo valią, tyliai išbarstyk ir joks šuo nesulos. Noras taps realybe. Kitiems ir visuomenei galima pasakyti „Eikite jūs po velnių“. Jeigu yra velniai, ten ir atsidursite.
Atvirai šnekant, labiau civilizuotas ateities variantas yra kolumbariumai, nors kol kas visuomenėje labiau priimtinas urnų kasimas į žemę. Tai tik laiko klausimas, kada visuomenė pripras prie naujo dizaino kapinių. Dabar nemaža dalis lietuviškų kapinių atrodo kaip socialistinis lenktyniavimas – kieno paminklas didesnis, kieno gražesnis, kieno labiau blizga arba kieno nuotrauka atrodo labiau reali. Manau, kad protestantiškas kuklumas ir papratsumas pas mus anksčiau ar vėliau ateis.
