– Kaip pavyko tokiam, palyginus, jaunam rasti savo vietą tarp eterio veteranų? Kokios savybės padėjo?
– Tikriausiai niekada nereikia atsisakyti savo svajonių ir tikslingai jų siekti. Žinoma, vidinė motyvacija ir užsispyrimas kartu su didelio darbo ir pastangų mišiniu čia vienareikšmiškai reikalingas. Laidoje „Labas rytas, Lietuva“ visi vedėjai – jauni, nes laida dinamiška, lengva, šviesi, tad ir jauni žmonės joje, mano nuomone, tinka. Į atsakingas laidas – „Šiandien“ ar „Panorama“ – jaučiuosi dar tikrai negalintis sėstis. Tam trūksta ir svorio, ir patirties.
– Didžiausi rytinio darbo privalumai?
– Vilniuje tuo metu nebūna kamščių (juokiasi). Kadangi esu romantikas, tad patinka matyti, kaip į miestą ateina diena, kyla saulė ir viskas nubunda. Lygiai taip pat galiu matyti ir besikeičiančią gamtą, nes keliuosi anksti, kad viską galėčiau atlikti ryte ramiai, stebėti aplinką, kartu ir gamtą.
Be to, visas naujienas sužinome pirmieji – savotiškas pliusas. Žinoma, vertinu ir tai, kad atsikėlus pakankamai anksti, diena būna daug kartų ilgesnė nei nubudus popietę.
– Tavo balsas girdimas ir už kadro, taip pat dirbi radijuje. Kuri sritis tau pati patraukliausia?
– Tai du nepalyginami dalykai. Pirmiausia, televizijoje tu gali viską perduoti ir garsu, ir vaizdu, o radijuje viską turi papasakoti tik balsu. Skiriasi ir medijų dinamikos: radijuje kartais viskas greičiau, bet televizijoje gali išsamiau papasakoti tam tikrus dalykus.
Patrauklios abi sritys, įdomu ir čia, ir ten, tad džiaugiuosi, kad galiu abejose dirbti, atrasti ir mokytis naujų dalykų.
– Kaip tavo gyvenime šalia žurnalistikos atsirado ir kulinarija?
– Klausimą galbūt vertėtų kiek perfrazuoti, nes nežinau, kas atsirado pirmiau – kulinarija ar žurnalistika? Iš pastarosios, galima sakyti „valgau duoną“, o kulinarija ir konditerija šiuo metu man yra daugiau pomėgis, kuris leidžia atsipalaiduoti, kurti, gaminti, o galiausiai palepinti artimuosius, draugus, kolegas ar netikėtai užsukusius svečius.
Gaminti mėgau nuo mažens, tad įstojęs į žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, niekada neatsisakiau savo pomėgio valandas leisti virtuvėje. Ir ką gali žinoti, kada kulinarija nugalės žurnalistiką? Kol kas viena kitai netrukdo.
– Kiek anksčiau esi kalbėjęs apie kulinarinę knygą. Ar ši mintis vis dar sukasi tavo galvoje?
– Minčių kiekvieną dieną daug, bet knyga – labai atsakingas momentas. Šią akimirką nesijaučiu galintis, o galbūt ir turintis tiek receptų, kad viskas būtų sudėliota į knygą. Manau, šiam projektui dar reikia paaugti. Žinote, kaip sakoma, su šia idėja dar reikia permiegoti, tad knygos projektas kol kas laukia savo eilės, bet tikrai nepamirštas. Į pristatymą pažadu pakviesti.
– Kokio patiekalo niekada neatsisakai?
– Produktas, kurio niekada nerasi tavo šaldytuve?
– Aštrios paprikos. Nemėgstu aštraus, deginančio maisto.
– Tradicinė lietuviška virtuvė ar improvizacijos?
– Man skanu ir naminiai cepelinai, su kuo visiems asocijuojasi lietuviška virtuvė, ir netikėti deriniai – žuvis su kokiu saldžiu ingredientu. Žinoma, man labai svarbus vaizdas lėkštėje, juk sakoma, kad pirmiausia žmogus valgo akimis.
– Studijuoji VU magistrantūroje. Ką veiksi pasibaigus karjerai televizijoje?
– Kol kas neplanuoju to tikrai. Kiekvieną dieną į darbą stengiuosi ateiti su šypsena, nes man patinka mano darbas, jame sutinkami žmonės, vis nauja, besikeičianti informacija.
Magistrantūros studijose sužinau šitą naujo, o ir diplomas ateityje, manau, kad tikrai bus vertingas. Jeigu šiandien tektų keisti darbą, vienareikšmiškai rinkčiausi kulinariją ir konditeriją. Su lengvu pavydu neseniai apžiūrėjau draugės Janinos įrengtą aukščiausios klasės profesionalią virtuvę Panevėžio darbo rinkos mokymo centre. Pastebima tendencija, kad vis daugiau vyrų tampa virtuvių šefais – natūralu, kai pamatai kiek ir kokios kokybės virtuvės technikos šiuo metu pasaulyje atsiranda!
– Turiningiausia laisvalaikio praleidimo forma tau yra?
– Laisvalaikio turiu tikrai nedaug, bet per jį mėgstu kelias valandų ką nors gaminti virtuvėje, vaikščioti Vilniaus senamiesčiu, domėtis virtuvės tendencijomis, įranga ar tiesiog gerai išsimiegoti. Žinoma, be galo miela susitikti su retokai matoma šeima, bičiuliais ar gerais draugais vakarienei restorane.
