Žurnalistės teigimu, iš pradžių niekas neplanavo, kad laida bus iš dviejų dalių. J. Tankova papasakojo, kad kviesdami ją laidos redaktoriai neįspėjo, kad bus diskutuojama apie daug kalbų sukėlusį žiaurų pajuokavimą bei moralines ir etines normas interneto platybėse. Kai tik prasidėjo filmavimai, skausmo prislėgtas Ž. Friskės tėvas pratrūko.
„Žano tapo bandomuoju triušiu, jai buvo duodama nuodų. Dima pas ją nesilankė pusę metų“, - sakė jis. Tiesa, vėliau jis patikslino, kad jis ją lankydavo, bet tai darydavo retai.
„Mes nuo pat pradžių buvome nusprendę, kad gydymas turi būti sutelktas vienose rankose, taigi patikėjome gydymo parinkimą Dimai; mūsų gydytojai jos atsisakė, patikindami, kad jos atvejis – beviltiškas, tada Dima atrado šią eksperimentinę vakciną“, - pasakojimą tęsė jis, rašo kompravda.eu.
J. Tankova patikino, kad jos nenustebino šie kaltinimai ir versijų neatitikimai, nes per 17 metų darbo su onkologinėmis ligomis sergančių asmenų šeimomis ji išmoko suprasti skausmo kalbą teisingai. Jos teigimu, nepriklausomai nuo to, kokius kaltinimus vieni kitiems meta artimojo netekę žmonės, jų kaltinimus reikėtų suprasti štai kaip: jiems labai skaudu ir jie nežino, ką dėl to turėtų kaltinti. Žurnalistės teigimu, į tai derėtų reaguoti tik su užuojauta. Vis dėlto panašu, kad daugeliui skausmo kalba nėra suprantama, taigi Ž. Friskės tėvo kaltinimai absoliučios daugumos suvokiami tiesiogiai. Būtent dėl šios priežasties ir atsirado idėja filmuoti laidos tęsinį.
Išeidama iš pirmųjų filmavimų žurnalistė vylėsi, kad Ž. Friskės tėvui užteks valios nebetęsti šio konflikto ir išsaugoti šeimą. Juk anksčiau ar vėliau iš skausmo pateikiamos pretenzijos nublanks, o Ž. Friskės atminimas ir mažasis jos sūnus Platonas liks. Berniukui reikalingi visi – tėvas, senelis ir senelė. Deja, skandalo kėlimo mechanizmas jau įsismarkavo savaime. Nežinia iš kur atsirado „šeimos draugė“, kuri papasakojo apie neva egzistuojančią Ž. Friskės vyro meilužę. Tada akivaizdžiai neišmintingas ir kompetencijos onkologinių ligų klausimais neturintis gydytojas psichiatras pareiškė, kad gydytojai užsienyje siekdami finansinės naudos beveik nužudė dainininkę, o visas vėžio rūšis labai sėkmingai gydo medikai Rusijoje. Agresija laidos filmavimuose didėjo kiekvieną sekundę. Pagarbos verti ir nekvaili žmonės pradėjo įžeidinėti vieni kitus. Įtūžusi užsienio situacijų komedijų aktorė puolė muštis su chamiškai kalbėjusiu radijo laidų vedėju. Kai filmavimo aikštelėje pasirodė vaikinai, kurie patikino esantys internetinės svetainės, kurioje paskelbtas Ž. Friskę įžeidęs įrašas, atstovai, jų jau niekas nebesiklausė.
Iš filmavimų žurnalistė patikino išėjusi siaubingos būsenos. Ji patikino nujautusi, kad tikrasis skandalas dar tik bręsta. J. Tankova stebėjosi, kodėl ją filmavimuose supę iš esmės geri ir nuoširdūs žmonės, dėl Ž. Friskę ištikusios tragedijos sielvartaujantys dainininkės kolegos, pasirengę vieni kitus ir velionės artimuosius suplėšyti į skutelius. Visa tai buvo daroma vien dėl, žurnalistės manymu, kvailo ir net neegzistuojančio „teisingumo“.
J. Tankova piktinosi, kad šiuo metu vyksta kova dėl „teisybės“, Platono laimės ir Ž. Friskės atminimo, tačiau niekas nebesugeba mąstyti blaiviai. Baisiausia, žurnalistės teigimu, yra tai, kad Ž. Friskės šeimos gali nebelikti, o to pati velionė jiems niekada neatleistų.
