- Kaip į Jūsų gyvenimą įsiliejo muzika?
Aš gimiau apsupta muzikos ir muzikantų. Mano tėveliai - labai talentingi muzikantai ir artistai, o aš jau nuo mažens žinojau, kad muzika - mano gyvenimas. Būdama vos penkerių pradėjau groti fortepijonu ir studijuoti kompoziciją su geriausiais džiazo muzikantais, septynerių pradėjau rašyti dainas.
- Ar tai, kad Jūsų tėvai muzikantai turėjo įtakos Jūsų karjerai?
Gal tai paveldima? Aš nuo mažens „ėjau iš proto“ dėl geros ritmenbliuzo ir soulo muzikos. Mano pirma mėgstamiausia atlikėja buvo Ella Fitzgerald, paskui perėjau prie Dianos Ross, Arethos Franklin, Tinos Turner, Michaelo Jacksono ir t.t. Mano tėvelis, po koncertų turo Amerikoje, man parvežė Michaelo Jacksono albumą “Thriller“. Jis tik vėliau sužinojo, kad Michaelo muzika buvo draudžiama Tarybų Sąjungoje. Jei Maskvoje jį būtų patikrinusi muitinė, tikriausiai būtų turėjęs rimtų nemalonumų.
- Kodėl nesiekiate karjeros Lietuvoje? Garsi tėvų pavardė turėtų paskatinti žmones domėtis...
Lietuvoj dar būdama vaikas labai daug pasiekiau. Profesionaliai dainuoti pradėjau ketverių, o septynerių aš jau kaip solistė dainavau didžiausiose Leningrado (dabr. Sant Peterburgo. – aut.past.) ir Maskvos salėse (Rusijos salėje, Luzniki stadione, Olimpiniam stadione, kuriame buvo 20 tūkst. žiūrovų). Dažnai koncertuodavau viena su orkestru ar su tėveliais bendruose koncertuose su garsiausiomis tų laikų žvaigždėmis: Alla Pugachiova, Laima Vaikule, Leontjevu, Kirkorovu bei su puikiu kino aktorium Michailu Kozakovu. Dainavau Lenkijoje „Zeliona Gura“ festivalyje su populiariausiais to meto TSRS artistais, kaip Larisa Dolina, Tamara Gvarcyteli, programą vedė Jurij Nikolaev. Aš jau tais laikais gaudavau tiek pat pinigų, kiek ir mano tėveliai. Dažnai filmuodavausi Maskvoje ir Leningrade, ten vyko dainų įrašų darbai, rengiau privačius koncertus vyriausybei. Taip pat būdama dešimties, du kartus filmavausi Vakarų Vokietijoje ZDF kanalui. Tais pačiais metais Ispanijoje dainavau duetu su Baccara. Jau ketverių metukų svajojau, kad gyvensiu Los Andžele ir sieksiu pasaulinio pripažinimo. Dėkoju savo tėvams už tai, kokia esu šiandien.
- Gyvenate Los Andžele, ar jau spėjote pajusti skirtumą tarp Lietuvos ir JAV muzikos žvaigždžių?
Tiesa pasakius, apie lietuvišką muziką ir muzikantus nieko nežinau. Iš Lietuvos išvažiavau būdama labai maža, o ir gyvendama Lietuvoje klausiau tik amerikiečių muzikos, ji - man arčiausiai širdies. Tai mano mamytės nuopelnas, ji man leisdavo tiktai gerą muziką, iš kurios mokyčiausi dainuoti. Penkerių aš jau žinojau visas savo mylimiausių artistų dainas, dainuodavau ir šokdavau dieną naktį. Man niekas nerūpėjo nei draugai, nei mokykla, tiktai muzika! O Los Andželas - mano tikri namai, kur esu laiminga, galiu būti tokia, kokia esu. Ten turiu labai gerų, tikrų draugų ir dirbu su labai talentingais žmonėmis.
- Ar tai, kad esate kilusi iš mažos, menkai kam žinomos šalies, netrukdo siekti pasaulinio pripažinimo?
Viską lemia sunkus darbas, talentas, stipri sėkmingų žmonių komanda, gera darbo etika ir reputacija, o svarbiausia - būti gera ir protinga verslininke, stipria asmenybe, žinoti ko nori, atsisakyti asmeninio gyvenimo, ir visada eiti į priekį bei būti ištikimai savo įsitikinimams.
- Gyvenant užsienyje tikriausiai kyla problemų dėl lietuviško vardo ar nemąstėte apie slapyvardį?
Aš naudoju tik vardą, bet turiu ir kitą asmenybės pusę - fatališkąją Eva Sterling! Tačiau apie tai sužinosite vėliau...
- Įrašėte serialo "Draugai" dainą "Trouble with boys", dainavote didžiosiose Maskvos stadionuose, įrašėte dainą su Grace Jones ir t.t. Kaip Jums tai pavyko?
Londone gyvenau nuo penkiolikos metų ir dieną naktį dirbau tik su muzika. Išeidavau iš namų ryte, o grįždavau tik trečia nakties. Mane labai greitai pastebėjo žymūs kompozitoriai ir prodiuseriai, nes rašiau geras dainas. Jiems labai patiko mano balsas, profesionalumas. Aš niekada nepavargdavau ir nesiskųsdavau. Man niekas neegzistavo nei draugai, nei berniukai, nei diskotekos, tik darbas, todėl su manimi dirbti norėjo visi. Taip pat, kai išgirsdavo mano dainas, stebėdavosi, kad aš baltaodė, nes baltaodė dainuojanti r&b tuo metu buvo retenybė.
Deja, „Truoble with Boys“ man buvo per „balta“ daina, būtent dėl to išėjau iš „Warner Bross“. Įrašų studija norėjo, kad dainuočiau paprastą popmuziką, o man reikėjo kūrybinės laisvės. Pasitraukti iš „Warner Bross“ buvo vienas iš geriausių mano sprendimų! Aš iki šiol didžiuojuosi tuo, ko pasiekiau būdama penkiolikos... Teko net su visa Madonnos komanda padirbėti. Buvę šios įrašų studijos vadovai ir dabar yra mano geri draugai, o Bruce'as Kirklandas tapo mano verslo partneriu, prodiuseriu ir geriausiu draugu. Esu labai dėkinga už tokius asmenis mano gyvenime, nes daug žmonių, kurie dėjosi esą mano draugai, mane “pardavė” ir išdavė dėl pinigų.
Muzikos verslas negailestingas, jei šalia nėra žmonių, kuriais galima pasikliauti – būsi apgautas, apvogtas, susigadinsi gyvenimą. Daugelis gerų artistų neatlaiko spaudimo, tampa narkomanais. Savo artimiausiems draugams niekada nepatarčiau siekti muzikinės karjeros, nebent jie būtų tokie stiprūs, kaip aš. Esu dėkinga tėvams, kad visada palaiko ir tiki manimi.
- Kokie Jūsų ateities planai?
Vis dar įrašinėju savo debiutinį albumą. Keičiu prodiuserius, melodijas, žodžius, nes noriu gero rezultato. Mano draugai juokauja, kad dar dešimt metų įrašinėsiu albumą, nors tiesą pasakius, aš prieš tai dešimt metų ilsėjausi, studijavau muzikos verslą, teisę. Domėjausi normaliu gyvenimu, kuris man pasirodė nuobodus. Taip pat planuoju įrašyti ispanišką albumą lotynų rinkai, kadangi aš laisvai šneku ispaniškai, labai mėgstu dainuoti būtent šia kalba.
Dirbu su vienu operos projektu kaip kompozitorė bei prodiuserė, rašau dainas kitiems artistams, kuriu dainą filmui. Negano to, užsiimu muzikos verslo reikalais, su vadybininku esame verslo partneriai. Pas mus iš Europos atvyko vienas jaunas, bet labai talentingas prodiuseris, kuris nori pradėti karjerą Amerikoje, tad aš užsiimu jo kūrybiniais ir vadybiniais reikalais.
Man neužtenka 24 valandų per dieną, visą laiką dirbu, miegu tik 4-5 valandas, o kartais tik dvi.
Šią vasarą ketiname pradėti mano reklaminį turą. Jau dabar mano dainas galima įsigyti „iTunes“ bei „Amazon“ internetinėse parduotuvėse, o liepos mėnesį pateiksime pirmąjį mano singlą radijo stotims.
- Ar planuojate grįžti gyventi į Lietuvą?
Gyventi ne, bet atostogauti - būtinai. Labai pasiilgstu Lietuvos, bet aš jau labai pripratau prie Londono, Los Andželo ir Niujorko.
- Kuo užsiimate laisvalaikiu?
Labai aktyviai užsiimu gyvūnų gelbėjimu ir remiu globos namus finansiškai. Mes gelbėjam šuniukus iš prieglaudų, kur jie yra žudomi. Randame jiems laikinus globotojus arba pastovius namus. Aš matau tikrai daug nukankintų šuniukų ir negaliu suprasti, kaip žmonės gali būti tokie žiaurūs. Mes turime galimybę gyvūnams suteikti naują gyvenimą ir mylinčius šeimininkus. Vienas iš mano tikslų yra pakeisti įstatymus ir uždaryti gyvūnų gamyklas. Kastravimas turi būti grindžiamas įstatymu, o žmonės, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais – nubausti. Manau, kad labai svarbu mokyklose įvesti auklėjimo programas, kurių metu vaikai būtų mokomi atsakomybės ir pagalbos gyvūnams. Žmonės turi suprasti, kad gyvūnai tai ne žaislai, kuriuos atsibodus galima išmesti.
Mano kita labai svarbi veikla yra kova prieš prekyba žmonėmis. Šiandien pasaulyje yra 27 milijonai žmonių, kurie yra priversti vergauti. Tarp jų net 50 proc. vaikų. Man buvo garbė dainuoti prieglaudoje, skirtoje žmonėms, nukentėjusiems nuo vergijos. Renginį organizavo mano geras draugas Aaronas Cohenas, jį daugelis vadina „vergų medžiotoju“. Jis į kovą prieš prekyba žmonėmis įtraukė Ricky Martiną, Demi Moore ir Ashtoną Kutcherį. Aaronas keliauja po skurdžias šalis ir gelbėja vaikus iš viešųjų namų. Aš noriu padėti mūsų pasaulį paversti geresniu, o muzika, tai geriausia priemonė.
- Muzika Jums gyvenimo būdas ar darbas?
Tai yra mano gyvenimas ir didžiausia meilė. Aišku, po mano tėvelių ir šuniuko.
