Atlikėjams, siekiantiems išgarsėti užsienyje, patarė apsikuopti savo šalyje

Norint, kad lietuvių kuriama muzika skambėtų, pavyzdžiui, Anglijoje, reikia važiuoti ir dirbti ten, tačiau prieš tai apsikuopti savo šalyje – nešvara gali vyrauti kai kurių atlikėjų mintyse. Taip LRT Radijui sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Filosofijos ir komunikacijos katedros magistras Tomas Pupinis. Anot jo, norint išpopuliarėti kitose šalyse, pirmiausia reikia turėti produktą – kai kurie nišiniai lietuvių atlikėjai rengia turus ir džiugina užsienio gerbėjus.
Koncertas
© DELFI / Orestas Gurevičius

– Kaip nusakyti, kas yra popmuzika?

– Yra skirtumas tarp populiariosios muzikos ir popmuzikos. Dažnai popmuzika vadinama ta, kuri pasiekiama masėms, tai galioja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Populiarioji muzika apima ir nišinius žanrus, tai gali būti ir folk muzika, ir vokiečių šlageriai. Popkultūrą galima įvertinti globaliai.
2006–2007 m. buvo įkurtas Muzikos eksporto biuras, arba Muzikos informavimo centras. Jau daugiau nei dešimt metų stebiu, kas vyksta, kaip viskas keičiasi. Galima matyti, kurie atlikėjai važiuoja į muzikos parodas ir pan.

– Kaip Lietuva atrodo pasauliniame kontekste?

– Šnekame apie lietuvišką popmuzikos industriją, bet informacijos apie tai, kaip ji sudaryta, kokia ji yra, kokios įmonės vyrauja, kokie atlikėjai, kaip jie siejasi vienas su kitu, nėra. Tačiau visa struktūra yra įdomi – kas su kuo bendrauja, kokie pagrindiniai rinkos dalyviai ir pan.

Struktūra lyg ir aiški, spaudoje, medijose matomi pagrindiniai žaidėjai. Mano magistrinio darbo problema buvo tai, kur glūdi to neišėjimo į platesnę rinką, priežastis. Pirmiausia, norint „prasimušti“, reikia turėti produktą. Yra nišinių atlikėjų, kurie džiugina gerbėjus kitose šalyse, rengia turus, džiaugiasi. Jų yra maža grupelė.

– Ir mes patys dažnai jų nežinome.

– Tai jau kitas dalykas – medijų pralaidumas, formatas, neformatas. Pradėjus gilintis atrodo, kad atlikėjų ir daug, ir mažai vienu metu. Pastebėjau, kad susikuria mažos leidybinės grupės. Pavyzdžiui, „Garbanotas bosistas“ veikia savo erdvėje, turi kontaktus ir dirba.

– Ko reikia, kad apie kurį nors popmuzikos vardą sužinotų platesnė auditorija?

– Reikia atlikėjo arba kelis atlikėjus globojančios leidybinės kompanijos strategijos, kaip ir kas bus daroma. Tačiau galimybių yra ir nepriklausant leidybinei kompanijai. Pavyzdžiui, atlikėja GJan, kiek girdėjau, pasirašė sutartį Bulgarijoje, jos muzika skambėjo vokiškoje reklamoje.

– Tačiau paprastesnis būdas – priklausyti leidybinei kompanijai?

– Nežinau, ar tai paprastesnis, ar sunkesnis kelias, tai diskutuotina. Svarbu, kaip atlikėjai sutaria su leidybos įmonės viršininkais, kokias dainas nori leisti, ar sutampa požiūriai, ar nori plėstis kartu. Kyla klausimas, kur plėstis? Pavyzdžiui, mes norime, kad muzika skambėtų Anglijoje. Tiesa yra seniai žinoma – važiuoti ir dirbti ten.

Tačiau norint eiti kitur, reikia apsikuopti savo šalyje. Turiu omenyje, kad nešvara gali vyrauti atlikėjų, kurie Lietuvoje nėra populiarūs, mintyse. Užsienyje žiūrima, kokią bazę atlikėjas turi savo šalyje, ar apsimoka į jį investuoti. Tas investavimas taip pat yra dalinis, nes kiekvienas nori įdėti kuo mažiau pinigų ir gauti gerą rezultatą. Taigi pirmiausia Lietuvos atlikėjai turėtų būti žinomi čia, turėti savo gerbėjų ratą, tik tada eiti toliau.

– Savo magistro darbe apie muziką rašote, kad 80 proc. pasaulinės muzikos rinkos – kelių stambių kompanijų rankose.

– Galima taip sakyti. Yra monopolija ir apie 80 proc. to, ką girdime, priklauso pagrindinėms įmonėms, jos Amerikoje. Žinoma, kuo didesnė kompanija, tuo sunkiau ją restruktūrizuoti, prisitaikyti prie pokyčių. Tačiau yra tik 20 proc. nepriklausomų atlikėjų ar įmonių.

– Kaip pasiskirsčiusi muzikos rinka Lietuvoje?

– Reikia pasakyti, kad Lietuvos rinka taip pat segmentuota. Veiksmas dažniausiai vyksta Vilniuje. Tai normalu, nes čia didesnė perkamoji galia, rengiami koncertai. Nepriklausomos ar sąlyginai nepriklausomos įmonės turi daugiau ryšių, gali išpopuliarinti atlikėją. Žmonių įdirbis taip pat turi įtakos. Kalbant apie Lietuvą ir tokias įmones, jų nėra daug. Kartais atrodo, kad žiūrime į užsienio rinką, bet nežinome, kaip ir kas yra pas mus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Muzika

A. Orlovos koncertas subūrė gerbėjus Kaune

Alina Orlova yra retas svečias Kaune, todėl šeštadienį kauniečiai turėjo unikalią progą „Adform kiemelyje“ išgirsti šią išskirtinio balso savininkę.

Gėjų klube koncertą surengusi Catrinah: nesuprantu žmonių, kurie nori drausti ar riboti dviejų žmonių meilę (47)

Australų dainininkė ir dainų autorė, padovanojusi mums „Chandelier“, Rihannos „Diamonds“ ir dešimtį kitų hitų, penktadienį viename ryškiausių sostinės naktinių klubų „Soho“ pirmą kartą suskambo gyvai.

Kaune koncertą surengė „Solo Ansamblis“ (3)

Kauniečiams jau tampa įprasta, jog savaitgalio vakarais iš „Adform kiemelio“ sklinda įvairiausi garsai. Kartais tai būna melancholiškos baladės, kitą kartą – būgnų ir gitarų tandemas, o penktadienį miestiečius pasitiko elektroninės muzikos bangos.

SEL rengs koncertą Vilniuje: pirmuosius bilietus parduos itin pigiai (43)

Grupės SEL gerbėjai, kurie norėjo apsilankyti specialiame mėgstamos grupės koncerte Klaipėdoje, liepos 8-ąją, bet neturėję galimybių ten atsidurti, gali džiaugtis. Egidijus Dragūnas paskelbė, kad jo vadovaujama grupė surengs analogišką šou ir Vilniuje. Be to, kritikuodamas Lietuvos valdžią dėl nuolat augančių kainų, E. Dragūnas nusprendė pamaloninti gerbėjus ir pirmuosius bilietus parduoti už itin mažą kainą, rašoma pranešime spaudai.

Iš gėlių atkurtas legendinio „The Beatles“ albumo viršelis

Birželio 1 dieną sukanka 50 metų nuo tos dienos, kai „The Beatles“ ketveriukė pristatė vieną garsiausių ir svarbiausių albumų per visą muzikos istoriją – „Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band“ (liet. Sežanto Pipiro vienišų širdžių klubo orkestras).
OKT teatras

VESTUVĖS
2017 gegužės 29 d. 19.00 val.

TERAPIJOS premjera!
2017 birželio 01 d. 19.00 val.
„Tai moko klausytis kito, jį išgirsti, leisti jam išsikalbėti, o ne vien tik traukti iš galvos savo mažmožius ir įsivaizduoti, jog tavo mintys ir idėjos pačios svarbiausios“, – pasakoja aktorė Ugnė Šiaučiūnaitė, sukūrusi pagrindinį Katios vaidmenį režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje „Šokis Delhi“ pagal kultinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesę. Artimiausias spektaklis – jau šį šeštadienį, gegužės 27 dieną. Artėjant spektakliui kalbamės su pačia Ugne.
„Šokyje Delhi“ vaidinanti Ugnė Šiaučiūnaitė: „Spektaklis primins kaip reikia klausytis vieni kitų“
2017 gegužės 25 d.