Artėjant „Kino pavasariui“, A. Blaževičius dalijasi festivalio filmų rekomendacijomis.
„Sieranevada“ (rež. Cristi Puiu)
Cristi Puiu sukūrė, mano nuomonę, geriausią XXI amžiaus filmą „Pono Lazaresku mirtis“. Kiekvienas jo filmas yra įvykis. Ne išimtis ir „Sieranevada“. Nuostabi aktorių vaidyba, subtilus humoras ir meistriška režisūra – sutalpinti virš 10 aktorių į mažą sovietinio tipo trijų kambarių butą ir iš to padaryti įdomų trijų valandų filmą gali retas režisierius. Bet ne tai filme svarbiausia. Čia visko yra tiek daug, pačia geriausia prasme.
„Vertikali būsena“ (rež. Alain Guiraudie)
Po filmo ,,Nepažįstamasis prie ežero“ Alain Guiraudie užsirekomendavo labai įdomaus, originalaus ir dėmesio verto režisieriaus vardą.
„Šunys“ (rež. Bogdan Mirică)
Rytų Europos šiuolaikinis vesternas, kuris gavo kritikų prizą Kanų festivalyje. Man atrodo, daugiau komentarų nereikia, kad norėtum/turėtum pamatyti šitą filmą.
„Paskutinė šeima“ (rež. Jan P. Matuszyński)
Labai daug teko girdėti gerų atsiliepimų apie ,,Paskutinę šeimą“. Jis laikomas vienu geriausių Europos metų debiutų.
Trumpi lietuviški filmai
Lietuviškas trumpo metro kinas, man asmeniškai, yra įdomiausia lietuviško kino rūšis. Nors dažnas Lietuvos kritikas jį nuvertina, neskiria dėmesio, bet būtent jame vyksta įdomiausi kūrybiniai procesai. Jame gali įžvelgti Lietuvos kino perspektyvas. Plius, savo filmus pristatys du jauni ir talentingi režisieriai, kurių filmų visada laukiu – Karolis Kaupinis ir Kamilė Milašiūtė.
„Moteris ir ledynas“ (rež. Audrius Stonys)
Labai geras ir aktualus filmas. Mano nuomone, tai geriausias Stonio filmas per pastaruosius 10 metų. Filmas atviras įvairioms interpretacijoms. Man atrodo, kad netiesiogiai, šitas filmas parodo, kas vyksta ne tik su moterimi ir ledynu, bet ir su visu Vakarų pasauliu.
„Visos nemiegotos naktys“ (rež. Michał Marczak)
Šio filmo labai laukiu vien dėl to, kad jis labai patinka Mantei Valiūnaitei ir Živilei Pipinytei:)
„Safaris“ (rež. Ulrich Seidl)
Ulrichas Seidlas yra negailestingas turtingos Europos kritikas. Labai nepatogus, bet būtent dėl to labai geras režisierius. Jeigu nebūtų Seidlo kino, būtų labai liūdna.
„Austerlicas“ (rež. Sergei Loznitsa)
Sergėjus Loznitsa – didis režisierius. Jo filmus būtina žiūrėti. O ir filmo tema šį kartą ypatinga – holokausto komercializacija. Turėtų būti kažkas labai įdomaus.
„Ji“ (rež. Paul Verhoeven)
Isabelle Huppert.
