Šiemet festivalio sumanytojai pagrindine tema paskelbė žmogaus orumą. Ja tęsiamas 2014-aisiais prasidėjęs penkerių metų ciklas „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Rengėjai skatina apmąstyti žmogaus laikysenos, jo moralinio santykio su pačiu savimi ir su visuomene klausimus.
T. Manno festivalio vadovė Lina Motuzienė DELFI teigė, kad renginys gyvuoja iš didelio rašytojo gerbėjų entuziazmo, savanoriškų paskatų ir pastangų. „Kasmet lankytojai laukia festivalio atidarymo žinodami, kad vėl galės susitikti su įdomiais pranešėjais, muzikais, menininkais, mėgausis nepaprastomis renginio nuotaikomis. Festivalio rengėjus sieja itin gera kolektyvo dvasia. Matyt, kiekvienas čia yra įkvėptas T. Manno idėjų“, – svarstė L. Motuzienė.
Gausiai į Evangelikų liuteronų bažnyčią susirinkusius renginio dalyvius ir lankytojus sveikino festivalio globėjas Prezidentas Valdas Adamkus. Jis džiaugėsi, kad buvę T. Manno namai tapo vieta, kur susitinka žmonės ir tautos, įvairūs menai, požiūriai ir tikėjimai. „Jei kiltų klausimas, kas visa tai sieja, atsakymą pateikia festivalio pavadinimas: „Žmogaus orumas“, – kalbėjo V. Adamkus.
Tarsi reaguodamas į pastarųjų dienų įvykius prezidentas pabrėžė, kad pasaulyje vis dar yra šalių, kuriose žmogaus orumas nuolat paminamas, laikomas beverčiu. „Vis dėlto didžiuojuosi Lietuva, kuri kviečia ir priima, supranta ir palaiko kai kurių diktatūrų prispaustus žmones“, – teigė V. Adamkus.
T. Manno festivalio viešnia Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministrė Monika Grütters savo kalboje užsiminė apie Europoje prieglobsčio ieškančius žmones iš kitų regionų. „Galbūt nesutariame, kokia atsakomybė ir kokios pareigos kyla iš europietiško žmogaus orumo supratimo. Gal ir sunku suderinti mūsų vertybes atitinkančią politiką, tačiau tokios politinės drąsos, kokią 1930 metais parodė T. Mannas savo „Kreipimusi į protą“, šiandien, laimei, niekam nereikia demonstruoti. Vis dėlto būtų apgaulinga ir pavojinga manyti, kad žmogaus orumo gynėjai nebereikalingi“, – teigė Vokietijos kultūros ir medijų ministrė.
Prisimindama bekompromisę 1929 metų Nobelio premijos laureato laikyseną hitlerinės Vokietijos metais, M. Grütters kalbėjo apie provokuojančių menininkų, nesibaiminančių mąstytojų, nepatogių rašytojų poreikį. „Mums reikia utopijų, kurias jie kuria, reikia juos varančios vaizduotės, geresnio pasaulio troškimo! Jie – tai dyglys mūsų visuomenės kūne, neleidžiantis, kad intelekto vangumas, argumentų bešališkumas ir politinis patogumas užmigdytų demokratiją“, – tvirtino viešnia iš Vokietijos.
Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis taip pat atkreipė dėmesį, kad festivalis per porą dešimtmečių tapo reikšminga kultūros žmonių susitikimų erdve. „Joje tiriamos naujos idėjos, ginčijami stereotipai, atskleidžiamas įvairovės sudėtingumas. Per literatūrą, muziką, kiną, vaizduojamuosius menus ir pokalbius šiame festivalyje nuolat pasakojamos paveikios istorijos tokiomis esminėmis temomis kaip Tėvynės ieškojimas, pavergtas protas, gimtoji mūsų Europa ar žmogaus orumas. Pasakojamos intymiai, giliai, prasmingai ir todėl paveikiai“, – kalbėjo Š. Birutis.
Neringos meras Darius Jasaitis padėkojo festivalio globėjui V. Adamkui už įnašą puoselėjant tūkstančius gerbėjų turintį renginį. Ir, kad žodžiai neliktų žodžiais, įteikė Jo Ekscelencijai Neringos savivaldyės medalį. Sujaudintas tokio įvertinimo, V. Adamkus tarė: „T. Manno festivalis buvo, yra ir bus svarbus kūrybos šaltinis ir politinių santykių veiksnys.“
Po sveikinimų prasidėjo klasikinės muzikos koncertas, kurį vedė muzikologė Vytautė Markeliūnienė. Trečiąjį Johanno Sebastiano Bacho „Brandenburgo koncertą“ ir tris dalis iš „Fugos meno“ atliko Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas violončelininko Mindaugo Bačkaus.
Nuskambėjo specialiai T. Manno festivaliui rašyto kūrinio premjera. Po 17 metų pertraukos kompozitorė Onutė Narbutaitė sukūrė opusą fortepijonui „Tuštumoje“. Jį klausytojams paskambino pianistas prof. Sergejus Okruško. Paklausta, kodėl šiam instrumentui rašanti taip retai, kompozitorė šyptelėjusi atsakė, kad fortepijonas yra pernelyg tradicinis, įprastas, o ji nuolat ieškanti netikėto skambesio, derinių.
Visus dvidešimt metų ištikimu festivalio draugu buvo kamerinis choras „Aidija“. Vadovaujamas Romualdo Gražinio, griežiant M. Bačkui choras atliko Johno Tavenerio „Svyati“.
T. Manno festivalio kultūrinė savaitė – kitokia, nepaprasta – aštuonių dienų. Per jas vyks aštuoni koncertai, penkios filmų peržiūros, trys žodžio programos susitikimai, viena diskusija, bus atidarytos penkios parodos.
