Paklausta, kas įkvėpė sukurti tokį negirdėtą reiškinį kaip elektro-folk misterija, idėjos autorė ir kompozitorė Vilija Mažintaitė atvirauja: „Du dalykai – meilė Lietuvos folklorui ir choro „Viva“ merginos. Iš lietuviškų ir baltų papročių semiuosi energijos rašydama šiuolaikinę muziką.
Žinoma, „Viva“ choras – dėmesio vertas reiškinys. Skirtingų profesijų atstovės, turinčios muzikinį išsilavinimą ir solidžią dainavimo patirtį, dainuoja tik tai, kas joms yra miela ir patrauklu. „Viva“ choristėms bet kokia muzika neįtiksi. Jos pačios žino, kas gali būti įdomu išsilavinusiam ir reikliam klausytojui.“
Kūrėjai dalijasi renginio idėja: „Šia misterija siekėme atskleisti moters savasties darną. Kiekviena moteris ieško to savojo aukso vidurio tarp šeimos ir karjeros, balansuoja tarp poreikio išreikšti save ir noro aprūpinti dėmesiu artimuosius. „Saulės dukros“ atsiliepia į moters ir visuomenės suinteresuotumą atrasti vidinį balansą tarp asmeninių norų, bei neišvengiamų reikmių. Misterijoje, pasitelkiant muzikos, vaizdo ir šokio sintezę, į vieną sujungiama tai, kas nauja - elektronika, ir tai, kas atėję iš amžių glūdumos - folkloras. Taip siekiama padėti žiūrovui atrasti stabilumą kasdienybėje ir siekti vidinės darnos.“
Įdomu tai, kad choras „Viva“ dar aukščiau kelia chorinės muzikos kartelę, nes misterijoje „Saulės dukros“ choristės dainavimą jungia su judesiu. Choreografiją pasirodymui stato renginio režisierius Andrius Pulkauninkas: „Kertinis šio kūrinio aspektas yra įtraukianti muzika. Nuo jos atsispiriama kaip nuo tramplino mąstant apie judėjimą scenoje ir taip sukuriamas judesys, kuris vizualiai dar labiau paryškina kiekvienos kūrinio dalies epizodo prasmę.“
Elektro-folk misterija „Saulės dukros“ – daugiaplanis kūrinys, susidedantis iš viena kitą vejančių muzikinių temų, simbolizuojančių saulės patekėjimą, dienos darbus, saulėlydį, sidabrinio mėnulio pasirodymą ir paslaptingas nakties šokių apeigas. Tokiu būdu parodoma saulės, kaip šviesos skleidėjos reikšmė, atskleidžiama mistiška saulės ir mėnulio ciklų harmonija.
Elektroninės muzikos dalies elektro-folk renginiui kūrėjas Andrius Laucevičius neslepia šypsenos: „Džiaugiuosi galimybe sudalyvauti kūrybiniame procese. Nuolat komunikuojame su kompozitore, deriname skambėjimo niuansus. Vilija parašė muziką chorui su pritarimu, o aš aranžuoju instrumentinę elektroninės muzikos dalį. Taip gauname visai netikėtą, išskirtinio skambėjimo darnią sintezę.“
