Buenos Airių dokumentinio kino festivalio (FIDBA) vertinimo komisija savo sprendimą skirti apdovanojimą lietuvio kūriniui motyvavo taip: „Poetinė filmo kalba, intymios kameros padedama, sukuria tikrumo jausmą. Realybė kuriama vizualine jėga, kuri geba sugrąžinti mus į tai, kas žmogiška, minimalu, neapčiuopiama.“
DELFI pakalbintas filmo režisierius L. Mikuta prisipažino, kad žinia jam buvo gana netikėta. Šiuo metu Vytauto V. Lansbergio rengiamoje vasaros stovykloje reziduojantis kūrėjas savo telefone rado gausybę žinučių ir praleistų skambučių. Iš pradžių pamanęs, kad atsitiko kas nors negera. Tačiau buvo priešingai – visi jį skubėjo pasveikinti tapus festivalio laureatu.
„Negaliu paslėpti džiaugsmo dėl tokio įvertinimo. Tuo pačiu dėkoju filmo komandai ir visiems prisidėjusiems, kad šis kūrinys atsirastų ir aplankytų pasaulio žiūrovus. Iki tol buvau palepintas įvairiais apdovanojimais, tačiau pelnyti „Didįjį prizą“ pavyksta pirmą kartą“, – kalbėjo režisierius.
Iš taip toli atkeliavęs įvertinimas privertė jį pasvarstyti apie žmoniją vienijančias temas. „Nesvarbu, kur gyveni, koks esi – žmogiški dalykai mums visiems suprantami lyg viena kalba“, – kalbėjo L. Mikuta.
Komanda gali džiaugtis ne tik statulėle ir prizu, bet ir filmo platinimo galimybe Argentinoje, Urugvajuje ir Čilėje. „Tai naujos kelionės pradžia“, – džiaugėsi filmo prodiuserė Jurga Gluskinienė.
„Šaltų ausų“ premjera įvyko šių metų kino festivalyje „Kino pavasaris“. Tarptautinę jo premjerą birželį taip pat lydėjo sėkmė. Filmas, įveikęs didžiulę atranką (pateikta 3322 paraiškų), pateko į 56-ojo Krokuvos festivalio konkursinę programą, o operatorės Kristinos Sereikaitės darbas pelnė festivalio pagrindinį prizą už kinematografiją.
Studijoje „Monoklis“ sukurtas dokumentinis filmas pasakoja istoriją apie du vyrus – tėvą ir kurčnebylį jo sūnų, kurie gyvena vienkiemyje, beveik atskirti nuo civilizacijos. Dalydamiesi tuo pačiu stogu, tomis pačiomis bėdomis ir vargais, vyrai lieka labai tolimi. Jų pasaulėjauta tokia skirtinga, kad visi mėginimai susikalbėti virsta dar vienu konfliktu arba mažų mažiausiai nesusipratimu. Tėvas laiko sūnų nenormaliu nesubrendėliu, o sūnus tėvą – nejautriu chamu. Ar įmanoma patiems artimiausiems žmonėms rasti kelią vienas kito link?
Šį rugsėjį „Šaltos ausys“ pakviestos į Sankt Peterburgo dokumentinio kino festivalio „Žinutė žmonijai“ (Message to Man) programą. Juosta įveikė net 7 tūkst. filmų konkurentų. Kartu su „Šaltomis ausimis“ toje pačioje programoje bus rodomas ir „Kino pavasario“ laureato Vitalijaus Manskio filmas „Čia visad šviečia saulė“. „Šio filmo dalyvavimas Peterburgo festivalyje siunčią žinią, kad Rusijoje vis dėlto gyva režimui oponuojanti linija“, – dalijosi mintimis L. Mikuta.
