Ant dizainerės Jolantos Velykienės tekstilės juostų – 1991-aisiais itin svarbūs tapę ryšių objektai, dokumentiniai to laiko akimirkų vaizdai ir istorijos šešėlyje likusių žmonių fotografijos.
„Jie tokie kaip nematomi didvyriai buvo, kurie užtikrino informacijos sklaidą, kad Lietuva nebūtų izoliuota tų įvykių metu, nes informacija – tai viskas“, – sako Ryšių istorijos muziejaus direktorė Rūta Mašanauskaitė.
„Jie dažnai lieka užkulisyje – mūsų visi inžinieriai, specialistai, technikai, o jie darė labai didelį darbą Lietuvai“, – teigia parodos kuratorė Angelė Lekavičienė.
Parodoje pateikiama iki šiol neviešinta informacija apie tai, kaip buvo klausomasi rusų kariškių pokalbių, kaip užmegztas Maskvos nekontroliuojamas ryšys su Vakarais, įrengti ryšio kanalai televizijos ir radijo transliacijoms, kaip užtikrintas telefono ryšys dar Antrojo pasaulinio karo metu nutiestu kabeliu tarp Suvalkų ir Marijampolės, kas Sausio 13-osios naktį Kaune įjungė miestą pažadinusias sirenas.
Vienas iš sausio įvykių liudininkų ir dalyvių – tuo metu Kaune dirbęs žurnalistas Vidas Mačiulis – prisimena, kaip išsijungus transliacijoms Vilniuje, Kaune dirbo techniniai darbuotojai.
„Lietuvos radijo ir televizijos Kauno redakcijoje tris dienas ir tris naktis nebuvo išjungtos televizijos kameros. Aš norėčiau štai ką pasakyti, gerbiamą Vidmantą paminėti, būtent jis Juragiuose – ryšininkas pirmasis. Jau grįžau namo po darbo tuomet ir išgirdau jo balsą: visi, kas gali, padėkit“, – pasakoja žurnalistas Vidas Mačiulis.
Istorija pasakoja ir apie tai, kaip buvo užtikrintos radijo transliacijos Vilniuje.
„Perjungėme stiprinimo stotis dirbti autonominiu režimu, jos buvo be centralizuoto valdymo, net transliacija nenutrūko ir visą laiką iki pat pučo pabaigos transliacija Vilniuje nenutrūko, tam tikrais momentais tai buvo vienintelė transliacijos priemonė – Vilniaus laidinis radijas“, – sako technikas Algirdas Raščiukas.
Paroda Kaune veiks iki sausio pabaigos, o vėliau ji iškeliaus į kitus Lietuvos miestus.
