„Pozuoti buvo sutikusios apie dešimt damų. Visas jas jau įamžiau, - sakė autorius, nenorintis atskleisti prieš jį apsinuoginusių įžymybių pavardžių, - Kai kurios moterys yra pačios tai padariusios, bet tai buvo jų sprendimas“.
Knygelė, kurioje bus apie pusšimtis M. Tendziagolskio piešinių, vadinsis „Saldi kaip seili ta mona meili“. 2008 – ais pradėtos rašyti eilės ir piešti aktai nuguls A6 formato leidinyje, dedikuotame ledo skulptoriaus sužadėtinei Gitanai Sabaitytei. Būtent jos noras buvo visas už knygą gautas lėšas skirti nukentėjusiesiems nuo prekeivių žmonėmis remti.
M.Tendziagolskis pasakoja eilėraščius pradėjęs rašyti dar studijų Vilniaus dailės akademijos (VDA) laikais. Tuo metu būsimasis skulptorius ieškojo būdų kaip pailsėti nuo įtemptų mokslų.
Žemaitijoje gimęs ir augęs kūrėjas nedvejojo – poezija, parašyta žemaičių tarme, skamba egzotiškai.
„Regis, keista, bet kieta, grubi žemaitiška šnekta tarsi sušvelnina intynią tekto potėkstę ir tai, ko negalėtum neišraudęs klausyti lietuviškai, žemaitiški visai patraukliai skamba“, - patikino skulptorius.
Aktus piešti jis taip pat išmoko akademijoje – studijuojant skulptūrą tai reikėjo daryti kone kasdien.
Tam, kad pabaigtų knygą, M. Tendziagolskiui reikia dar trijų – keturių moterų pasiryžimo pasišvęsti menui. Jo teigimu, sunku yra ne tik įkalbinti dailiosios lyties atstoves pozuoti, bet ir rasti laiko kūrybai – daugybė įgyvendinamų ledo meno projektų yra ta priežastis, dėl kurios knyga iki šiol neišvydo dienos šviesos.
„Ateityje planuojame išleisti ir audio žemaitiškos poezijos knygą. Bet... pirmiausia reikia baigti šitą darbą“, - sakė M. Tendziagolskis.
