„Sunku suvokti, kaip Marijui pavyko į organišką, skoningą visumą sulydyti daugybę elektronikos stilių, išsaugoti originalo dvasią ir dar įsikūnyti į išmintingą, subtilų šių dienų pasakotoją – elektronika tarsi kūrė spektaklyje atsiribojimo efektą, kuris neleido pamiršti pasakotojo, transliuojančio Karmen istoriją kitoje dimensijoje“, – po premjeros rašė teatro kritikė. Taigi visi, kas dar nespėjote išgirsti M. Adomaičio pasakojimo, dabar turite puikią progą.
Beveik 20 procentų muzikos gruodžio pasirodyme bus pakeista. Ilgas ir sudėtingas „e-Carmen“ kūrybos procesas tiek kompozitoriui, tiek ir VCO komandai yra paženklintas nuolatiniu tobulinimu. Nors ir patenkinta pirmuoju, metus darbo pareikalavusiu, rezultatu, D. Ibelhauptaitė žinojo, jog visiškai naujo, didžiulio muzikinio ir sceninio kūrinio finalas – dar tik priešakyje.
Kaip didžiuosiuose Brodvėjaus teatruose, VCO „e-Carmen“ savo galutinę formą pasieks tik po kelių susitikimų su publika ir įvairiapusių rezultatų vertinimų. Tarkime, šiuo metu populiariausio miuziklo „Hamiltonas“ kūrėjas užtruko net 4 metus, kol pasiekė šiandien milijonus žiūrovų pritraukiantį rezultatą. Tad siekdama geriausio rezultato, VCO meno vadovė juokauja nesiliausianti kankinti kūrėjų, kol nebus pasiekta tobuliausia šio kūrinio versija. Juk čia suburta komanda – tikra profesionalų rinktinė. Tačiau visuomet reikia, jog būtų vienas žmogus, galintis matyti jų darbų visumą.
Kad atnaujinimai ir patobulinimai būtų įgyvendinti, visų pirma įrašų studijoje turi susitikti M. Adomaitis ir dirigentas Ričardas Šumila. Šis duetas tapo neišskiriamas pirminiame kūrybos procese, kai jaunasis maestro tapo tikrų tikriausiu vertėju tarp elektroninės muzikos kompozitoriaus ir klasikinės operos solistų.
R. Šumila buvo tas žmogus, kuris vertė Marijaus muziką natomis, iš kurių galėjo mokytis tiek dainininkai, tiek ir styginių ansamblis. Tad šią savaitę kadaise vienoje muzikos mokykloje mokęsi Marijus ir Ričardas jau kimba į darbus. Mat prieš tai kompozitoriui teko laukti dirigento, dalyvavusio konkurse Italijoje.
Nemažai korekcijų bus ir įspūdingame Eugenijaus Sabaliausko šviesų šou, lydėjusiame elektroninę operą. Šviesų dizainerio patirtį ilgus metus kaupęs tarp teatro, mados ir muzikos šou, „e-Carmen“ metu šis kūrėjas atsiskleidė neregėta fantazija. E. Sabaliausko darbas sugebėjo į vieną sulieti teatrališką „Karmen“ prigimtį ir šaltus elektronikos pjūvius. Ir vis dėlto kūrėjas neslepia, jog dar daug kas gali atrodyti įspūdingiau. Be to, keičiantis bent kelioms natoms, keičiasi ir šviesų partitūra, detaliai rengta pagal muziką.
Na, ir, žinoma, solistai – į gruodžio pasirodymus grįžta visi premjeroje dalyvavę atlikėjai. Tad žiūrovai jau gali ruoštis ugningam Justinos Gringytės ir Giancarlo Monsalve (Čilė) duetui, pasak kritikos, tobulai įkūnijusiam pagrindinius herojus. Abu solistai ne kartą yra atlikę šias partijas daugelyje pasaulio teatrų, tačiau prieš premjerą jie neslėpė, jog šis, elektroninis, variantas juos privertė iš galvų ištrinti visus iki šiol buvusius.
Beje, abu solistai veltui laiko neleis ir ramiai rengtis elektroniniam iššūkiui negalės. Justina jau spėjo atlikti Margaritą Didžiajame teatre Maskvoje bei Karmen Lisabonoje, nacionaliniame San Carlos teatre. Apie pastarąjį darbą solistė žadėjo būtinai greitu metu papasakoti. Panašu, jog tai taip pat buvo nelengvas išmėginimas. Na, o G. Monsalve lapkritį pasirodo Italijoje „Andrė Šenjė“ operoje bei gimtojoje Čilėje, kur debiutuos Otelo vaidmeniu.
VCO kūrėjai nekantriai laukia ne tik tobulesnės „e-Carmen“ versijos, bet ir dar vieno, labai įdomaus susitikimo su žiūrovais, tapsiančio savotiška išankstine kalėdinių švenčių dovana.
