Kada Lietuvoje bus deramai atlyginama kino kūrėjams?

 (9)
Lietuviško kino paklausai didėjant, šis klausimas vis dažniau kankina šalies audiovizualinių kūrinių autorius atstovaujančių kolektyvinio administravimo bendrijų specialistus. Mat pagal mūsų šalies Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, skirtingai nei daugelyje kitų Europos šalių, kino kūrėjai (režisieriai, scenaristai, operatoriai) neturi neatšaukiamos teisės gauti atlygį už kitokius kūrinių naudojimo būdus nei vaizdajuosčių ar DVD nuoma. Nekreipiama dėmesio net į tai, kad toks kūrinių naudojimo būdas jau seniai nebeaktualus, rašoma LATGA pranešime spaudai.
„Emilija iš Laisvės alėjos“
© K. Kajoko nuotr.

Paruošė rezoliuciją

Praėjusią savaitę Maskvoje vyko tarptautinės autorių bendrijų konfederacijos CISAC Europos komiteto posėdis, kuriame audiovizualinių menų sričiai, kaip pagrindiniam ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam veiksniui Europoje, skirtas itin didelis dėmesys. ES vykstant diskusijoms dėl Europos Tarybos ir Parlamento direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ypač daug kalbėta apie neatšaukiamą teisę į atlygį už naują audiovizualinių kūrinių naudojimo būdą, t. y. už peržiūras ar parsisiuntimus iš legalių filmų platformų internete.

„Dėl atlygio autoriams už kūrinių naudojimą internete ypač susirūpinę lenkai. Jų kolektyvinio administravimo bendrija SFP-ZAPA netgi sulaukė CISAC palaikymo rezoliucijos, kuri bus įteikta Lenkijos valdžios atstovams. Joje akcentuojama, kad esama situacija neigiamai veikia autorių ekonominę padėtį, kadangi jie negauna atlygio už kūrinių panaudojimą internete. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad autoriai derybose dėl atlygio su prodiuseriais visuomet yra silpnoji pusė, todėl sutartiniai santykiai negarantuoja autoriams teisingos atlyginimo dalies nuo pajamų už komercinį filmo panaudojimą, todėl būtina modernizuoti įstatymą, kad šis užtikrintų neatšaukiamą teisę į atlygį už kūrinių naudojimą internete visiems audiovizualinių kūrinių autoriams“, – įspūdžiais iš konferencijos dalijasi Asociacijos LATGA Audiovizualinių kūrinių poskyrio vadovė Vilma Juraškienė.

Priklauso nuo prodiuserių valios

Ji akcentuoja, kad didelį sujudimą dėl atlyginimo užtikrinimo audiovizualinių kūrinių autoriams išgyvenančioje kaimyninėje Lenkijoje, kaip ir Estijoje ar, pvz., Italijoje audiovizualinių kūrinių autoriams įstatymai numato neatšaukiamą teisę į atlygį už įvairius kūrinių panaudojimo būdus – režisieriai, operatoriai, scenaristai gauna autorinį atlygį nuo kiekvieno savo filmo seanso kino teatre ar parodymo televizijoje. Tokiose Europos šalyse kaip Prancūzija, Šveicarija, Belgija ir kt. susiklosčiusių sutartinių santykių dėka audiovizualinių kūrinių autoriai jau seniai gauna deramą atlygį už tradicinius filmų naudojimo būdus.

„Deja, Lietuvoje situacija kur kas liūdnesnė ir ji, neabejoju, didžiajai daliai kino kūrėjų nepatinka. Mūsų įstatyme iki šiol kino kūrėjams numatyta neatšaukiama teisė tik į vienos rūšies atlygį – už kūrinių nuomą vaizdo kasečių ir DVD nuomos punktuose, kurie jau seniai užsidarė. Dar 2010 m. valdžios atstovų paprašėme taisyti įstatymą, kartu su Kultūros ministerija parengėme įstatymo 11 straipsnio pataisą, kurioje kalbama apie neatšaukiamą audiovizualinių kūrinių autorių teisę į atlygį ir už kitus audiovizualinių kūrinių naudojimo būdus. Deja, panašu, kad ją nugulė storas dulkių sluoksnis, o audiovizualinių kūrinių autoriai dėl netobulo įstatymo yra vis dar tiesiogiai priklausomi nuo prodiuserių, kurie sutartyse nustato fiksuotus išankstinius autorinius atlyginimus, valios. Galų gale fiksuota atlyginimo suma neatitinka vieno pagrindiniu autorių teisių principo – ekonominio ryšio tarp filmo komercinės sėkmės ir atlyginimo dydžio jo autoriams. Taigi, turime pagrindą manyti, kad mūsų šalies audiovizualinių menų srities autoriams šiuo metu nėra deramai atlyginama už jų kūrinių panaudojimą“, – paaiškina V.Juraškienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kino klubas

Žmogaus-voro kostiumą vilkintis T. Hollandas savo žymųjį salto pademonstravo ir ligoninėje

Kai filmavimo kameros išjungtos, o naujausia juosta „Žmogus-voras: grįžimas namo“ jau keliauja į kino teatrus, aktorius Tomas Hollandas randa, kur dar galima panaudoti savo populiaraus herojaus kostiumą, kad šis nedulkėtų spintoje. Neseniai žvaigždė nustebino vienos Los Andželo ligoninės pacientus, kai po palatas vaikščiojo su kauke ir net koridoriuje atliko žymųjį salto.

Filmo „Bjaurusis Aš 3“ recenzija: tobula komedija vaikams ir suaugusiems, jei ne vienas trūkumas (3)

Holivudo kino gigantui „Universal Pictures“ priklausanti animacijos studija „Illumination“, kuri nuo 2010 metų džiugina animacinių filmų gerbėjus kokybiškais ir originaliais projektais, šiais metais į kino ekranus sugrąžina žavaus piktadario Gru ir jo nutrūktgalviškos šeimynos nuotykius.

Įdomiausi faktai apie Pakalikus: apie jų ūgį, pirštų kiekį ir ypatingą kalbą (9)

Vos pasirodę kino ekranuose, mažaūgiai geltoni sutvėrimai, vadinami Pakalikais arba Pimpačkiukais, kaip mat užkariavo rinką ir tapo vienu sėkmingiausių prekinių ženklų. Šiandien juos atpažįsta kiekvienas, o pakalikiški žodžiai „banana“, „po-ka“, „bee-do-bee-do-bee-do“ ir kiti, daugelio gerbėjų naudojami kasdieninėje kalboje išreikšti tam tikras emocijas.

Lietuvoje viešėjęs „Dingti per 60 sekundžių“ aktorius D. Lindo: filmų industrija gerokai pasikeitė (14)

Birželį Lietuvoje pradėtas filmuoti bendros JAV ir Lietuvos gamybos filmas „001Lithium X“. Viena jo žvaigždžių – garsus JAV aktorius Delroy Lindo. Beveik visą gyvenimą aktorystei paskyręs ir ne vienam kino apdovanojimui nominuotas aktorius Lietuvoje viešėjo vos kelias dienas, tačiau DELFI teigė, kad čia jam patiko. Trumpame interviu D. Lindo atskleidė, kaip nusprendė vaidinti šiame filme, su kokiais iššūkiais susiduria aktoriai bei jis pats ir pažėrė patarimų jauniems aktoriams, kuriems šis kelias – dar tik prieš akis.

Vilniuje filmuojama fantastinė dramą apie ateitį: gyventojus įspėja dėl eismo ribojimų (10)

Vilniuje prasidėjo bendros Lietuvos ir JAV gamybos vaidybinio filmo „001Lithium X“ filmavimo darbai. Filmo režisierius Guy Moshe, jau pernai filmavęs Vilniuje, sugrįžta su nauja fantastine drama, kurioje pasakojama apie netolimą ateitį: dėl ozono sluoksnio sumažėjimo visoje planetoje temperatūra dieną pakyla iki 50 laipsnių šilumos. Žmonių gyvenimo ritmas apsivertė aukštyn kojom – dieną miega, naktį gyvena, o bendravimas virtualiame pasaulyje tapo norma.
OKT teatras
W
HAMLETAS
2017 liepos 29 d. 21.30 val.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, pastatytas atsispiriant nuo vokiečių klasiko Bertoldo Brechto pjesės, tapo vienu sėkmingiausių pastarojo laiko OKT/Vilniaus miesto teatro pastatymų. Jau per pirmąjį sezoną „Vestuvės“ parodytos rekordiškai daug – net 50 kartų. 51-asis kartas aktorių laukė Sankt Peterburge rengiamo festivalio „Raduga“ scenoje.
Oskaro Koršunovo teatro vasara: vestuvės Sankt Peterburge, laidotuvės Madride
2017 birželio 20 d.