Kada Lietuvoje bus deramai atlyginama kino kūrėjams?

 (9)
Lietuviško kino paklausai didėjant, šis klausimas vis dažniau kankina šalies audiovizualinių kūrinių autorius atstovaujančių kolektyvinio administravimo bendrijų specialistus. Mat pagal mūsų šalies Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, skirtingai nei daugelyje kitų Europos šalių, kino kūrėjai (režisieriai, scenaristai, operatoriai) neturi neatšaukiamos teisės gauti atlygį už kitokius kūrinių naudojimo būdus nei vaizdajuosčių ar DVD nuoma. Nekreipiama dėmesio net į tai, kad toks kūrinių naudojimo būdas jau seniai nebeaktualus, rašoma LATGA pranešime spaudai.
„Emilija iš Laisvės alėjos“
© K. Kajoko nuotr.

Paruošė rezoliuciją

Praėjusią savaitę Maskvoje vyko tarptautinės autorių bendrijų konfederacijos CISAC Europos komiteto posėdis, kuriame audiovizualinių menų sričiai, kaip pagrindiniam ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam veiksniui Europoje, skirtas itin didelis dėmesys. ES vykstant diskusijoms dėl Europos Tarybos ir Parlamento direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ypač daug kalbėta apie neatšaukiamą teisę į atlygį už naują audiovizualinių kūrinių naudojimo būdą, t. y. už peržiūras ar parsisiuntimus iš legalių filmų platformų internete.

„Dėl atlygio autoriams už kūrinių naudojimą internete ypač susirūpinę lenkai. Jų kolektyvinio administravimo bendrija SFP-ZAPA netgi sulaukė CISAC palaikymo rezoliucijos, kuri bus įteikta Lenkijos valdžios atstovams. Joje akcentuojama, kad esama situacija neigiamai veikia autorių ekonominę padėtį, kadangi jie negauna atlygio už kūrinių panaudojimą internete. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad autoriai derybose dėl atlygio su prodiuseriais visuomet yra silpnoji pusė, todėl sutartiniai santykiai negarantuoja autoriams teisingos atlyginimo dalies nuo pajamų už komercinį filmo panaudojimą, todėl būtina modernizuoti įstatymą, kad šis užtikrintų neatšaukiamą teisę į atlygį už kūrinių naudojimą internete visiems audiovizualinių kūrinių autoriams“, – įspūdžiais iš konferencijos dalijasi Asociacijos LATGA Audiovizualinių kūrinių poskyrio vadovė Vilma Juraškienė.

Priklauso nuo prodiuserių valios

Ji akcentuoja, kad didelį sujudimą dėl atlyginimo užtikrinimo audiovizualinių kūrinių autoriams išgyvenančioje kaimyninėje Lenkijoje, kaip ir Estijoje ar, pvz., Italijoje audiovizualinių kūrinių autoriams įstatymai numato neatšaukiamą teisę į atlygį už įvairius kūrinių panaudojimo būdus – režisieriai, operatoriai, scenaristai gauna autorinį atlygį nuo kiekvieno savo filmo seanso kino teatre ar parodymo televizijoje. Tokiose Europos šalyse kaip Prancūzija, Šveicarija, Belgija ir kt. susiklosčiusių sutartinių santykių dėka audiovizualinių kūrinių autoriai jau seniai gauna deramą atlygį už tradicinius filmų naudojimo būdus.

„Deja, Lietuvoje situacija kur kas liūdnesnė ir ji, neabejoju, didžiajai daliai kino kūrėjų nepatinka. Mūsų įstatyme iki šiol kino kūrėjams numatyta neatšaukiama teisė tik į vienos rūšies atlygį – už kūrinių nuomą vaizdo kasečių ir DVD nuomos punktuose, kurie jau seniai užsidarė. Dar 2010 m. valdžios atstovų paprašėme taisyti įstatymą, kartu su Kultūros ministerija parengėme įstatymo 11 straipsnio pataisą, kurioje kalbama apie neatšaukiamą audiovizualinių kūrinių autorių teisę į atlygį ir už kitus audiovizualinių kūrinių naudojimo būdus. Deja, panašu, kad ją nugulė storas dulkių sluoksnis, o audiovizualinių kūrinių autoriai dėl netobulo įstatymo yra vis dar tiesiogiai priklausomi nuo prodiuserių, kurie sutartyse nustato fiksuotus išankstinius autorinius atlyginimus, valios. Galų gale fiksuota atlyginimo suma neatitinka vieno pagrindiniu autorių teisių principo – ekonominio ryšio tarp filmo komercinės sėkmės ir atlyginimo dydžio jo autoriams. Taigi, turime pagrindą manyti, kad mūsų šalies audiovizualinių menų srities autoriams šiuo metu nėra deramai atlyginama už jų kūrinių panaudojimą“, – paaiškina V.Juraškienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kino klubas

Brangiausiai apmokamas Holivudo aktorius D. Johnson: man teko pasiekti dugną (6)

Sakoma, jog dideli ir stiprūs žmonės dažniausiai būna geraširdžiai ir mieli. Nežinia ar tai galima pritaikyti visiems, tačiau aktorius Dwayne'as Johnsonas – būtent toks. Bevek dviejų metrų ūgio milžinas gąsdinančiai dideliais raumenimis ir nuginkluojančiai miela šypsena garsėja savo gerumu, yra liaupsinamas kolegų, o kino ekranuose „uola“ pravardžiuojamas vyras puikiai gelbėja pasaulį nuo jį tykančių pavojų bei geba prajuokinti net didžiausią surūgėlį.

Filmas „Gelbėtojai“: K. Rohrbach – naujoji P. Anderson?

Karštas ir seksualus serialas „Gelbėtojai“ jau birželio mėnesį sugrįš į kino ekranus. Tiesa, kaip ilgo metro filmas ir pakitusia aktorių sudėtimi. 90-ųjų viduryje kultiniu buvęs serialas vadinamas žiūrimiausiu visų laikų televizijos šou, kuris dešimt metų buvo transliuojamas žiūrovams iš 158 pasaulio šalių. Pagrindinius vaidmenis „Gelbėtojuose“ atlikę aktoriai tapo to laikmečio sekso simboliais, tad ar naujam filmui pavyks pakartoti pirmtako pasiekimus?

Kanų dienoraščiai: keturi filmai apie meilę (1)

Egzistencinis trileris, analitinė romantinė komedija, susvetimėjusios šeimos portretas, berniuko-panko ir mergaitės-ateivės nuotykiai Londone – Kanų režisieriai mezga dialogą apie meilę, visi kiti mėgaujasi geru kinu.

Kino studija „Universal Pictures“ ruošia naują klasikinių „monstrų“ frančizę

Kino studija „Universal Pictures“ anonsavo, jog po šių metų „Mumijos“ (angl. „The Mummy“) kitu jos „Tamsiosios visatos“ (angl. „The Dark Universe“) projektu taps klasikinio 1935 m. filmo „Frankenšteino žmona“ (angl. „The Bride of Frankenstein“) perdirbinys. Taip pat studijos atstovai patikslino, jog Frankenšteino monstrą vaidins Javieras Bardemas.

Po 25 metų sugrįžta toks pat mįslingas serialas „Tvin Pykso miestelis“ (15)

Įsipilkite kavos ir atsiriekite vyšnių pyrago: po 25 m. pertraukos į ekranus sugrįžta kultinis Davido Lyncho televizijos serialas „Tvin Pykso miestelis“.
OKT teatras

TERAPIJOS premjera!
2017 gegužės 24 d. 19.00 val.

VESTUVĖS
2017 gegužės 26 d. 19.00 val.
Kaip žemiausios kastos tarnautojas, rodos, net nepastebimas žmogus staiga gali tapti visa griaunančia, pavojinga visuomenei jėga? Atsakymo į šį klausimą ieško režisierius Oskaras Koršunovas, jau šį vakarą (gegužės 16 d.) kartu su aktoriumi Eimantu Pakalka pristatantis monospektaklį pagal ukrainiečių klasiko Nikolajaus Gogolio apysaką „Pamišėlio užrašai“. XIX-ame amžiuje parašyta apysaka XXI-ojo amžiaus pradžioje vėl skamba kaip niekad aktualiai.
O. Koršunovo premjera „Pamišėlis“ – apie nenorą taikstytis su normalumo fašizmu
2017 gegužės 16 d.