Dabar Porfirio gyvena skurde. Jis stengiasi išlaikyti savo bedarbį lėbautoją sūnų Lisiną, kuris kasdien vis mažiau rūpinasi savo tėvu. Tam, kad sudurtų galą su galu, Aldana netgi nuomoja savo mobilųjį telefoną. Vyras nesėkmingai bando pristeisti iš valstybės kompensaciją dėl jam padarytos žalos, tačiau to padaryti jam vis nepavyksta. Todėl Porfirio ryžtasi lemtingam žingsniui — pamėgina užgrobti į Bogotą skrendantį lėktuvą. Tai vyrą paverčia gyva šių laikų Kolumbijos legenda. Šis filmas – iš Aldanos perspektyvos papasakota, 2005 metais įvykusi istorija. Įdomu tai, jog pagrindinis aktorius Porfirio Ramirezas Aldana šiame filme suvaidino pats save.
Nepaisant to, jog ši istorija yra dramatiška ir sukrečianti, filmas yra pernelyg ištęstas ir monotoniškas. Neabejotina, jog režisierius Alejandro Landesas tam tikrais filmo epizodais siekė sukurti kuo tikroviškesnį įspūdį. Deja, persistengė. Dėl pernelyg ilgos trukmės, minėtosios scenos ima erzinti, filmas ilgainiui tampa kiek nuobodokas. Nors režisierius siekė kuo įtikinamiau perteikti neįgalaus, neretai pagalbos nesulaukiančio žmogaus buitį, tam tikros idėjos filme kartojasi pernelyg dažnai, taip prarasdamos savo prasmę.
Kita vertus, tenka pripažinti, jog nors filmas yra minimalistinis, jis sukurtas gana tikroviškai. Kino juosta kupina tiek tragikomizmo, tiek skaudžios realybės. Slogų filmo įspūdį labai sustiprina buitinės sekso scenos, epizodai, kuriuose Lisinas padeda tėvui praustis, Porfirio nesugebėjimas savarankiškai atlikti gamtinius reikalus. Pagrindinio veikėjo pokalbis su savo šunimi ir nesėkmingi mėginimai atsistoti žiūrovui primena apie vienatvę, nereikalingumo pojūtį, iš to kylančią desperaciją ir liūdesį.
Viena stipriausių scenų filme — epizodas, kuomet siekdamas mobiliojo telefono įkroviklio, Porfirio sudaužo vazą ir jos šukes ima „trypti“ neįgaliojo vėžimėliu. Ši scena puikiai sukuria emociškai palūžusio žmogaus paveikslą. Kitas ryškus momentas —savarankiška Porfirio kelionė gatve neįgaliojo vežimėliu. Nors paralyžiuotas vyras abejoja dėl važiavimo judria gatve, ryžtas ir drąsa nugali jo vidinę baimę. Nemažai dėmesio šiame filme skiriama meilei. Nors Aldana myli savo žmoną Džasbleidę, tai jį neretai liūdina. Mylėdamasis su savo žmona, jis jaučiasi nepilnavertis, savo skausmą tyliai išlieja ašaromis.
„Porfirio“ — tai filmas apie žmogaus drąsą ir sugniuždymą. Ši kino juosta neabejotinai privers susimąstyti apie problemas ir kliūtis, su kuriomis kone kasdien tenka susidurti neįgaliems žmonėms. Maža to, ši juosta įkvėps susimąstyti apie begalinį žmogaus ryžtą ir pastangas. Filmas sukurtas labai tikroviškai, todėl tam tikrais momentais ima atrodyti, jog žiūri dokumentiką. Kita vertus, šioje istorijoje nėra daug veiksmo, todėl jei nesate minimalistinių filmų gerbėjas, geriau rinkitės kitą kino seansą.