Siaubo žanru jis susižavėjo dar būdamas šešerių, kai slapta pamatė juostą „Poltergeistas“. Tai, anot jo, atvėrė akis į visiškai kitokį pasaulį, rašoma pranešime spaudai.
„Tuomet buvau įprastas, laimingas vaikas, tačiau pamatęs „Poltergeistą“, atrodo, per vieną naktį suaugau, mano mintys pasikeitė, tapo brandesnės. Pradėjau sapnuoti košmarus, ėmė kankinti nemiga. Todėl dabar, jau pats būdamas tokių filmų režisieriumi, labai stengiuosi nesužaloti žiūrovų. Tai – lyg naujas žanras. Tu nori žmonėms parodyti tamsiąją pasaulio pusę, bet juos saugai nuo to padarinių“, – interviu pasakojo J. Wadlowas.
Jo teigimu, filmas buvo kurtas „amerikietiškų kalnelių“ principu – istorija tai išgąsdina, tai nuramina žiūrovą.
„Siaubo žanras kūrėjui suteikia progą išlaisvinti savo kūrybiškumą, fantazijas. Jame nėra nieko, ko negalėtum įgyvendinti ir tai suteikia neribotas galias“, – pasakoja režisierius.
Filmas „Nematomas draugas“ kinomanams primins apie vaikystėje turėtus įsivaizduojamus draugus. Tačiau metams bėgant, juos mes pamažu užmirštame – bet ar jie užmiršta mus?
Po daugybės metų Džesika (aktorė DeWanda Wise) sugrįžta gyventi į savo vaikystės namus. Jauniausioji dukra – Alisa – tyrinėdama patalpas, rūsyje randa mielą pliušinį meškiuką, vardu Čionsis – jis lydėjo Džesiką visą jos vaikystę ir buvo geriausias jos draugas. Mielas ir minkštas meškiukas greitai tampa ir mylimiausiu Alisos žaislu.
Tačiau mergaitės žaidimai su Čionsiu pamažu panašėja į košmarą. Ar gali būti taip, kad vaikystės geriausias draugas nėra vien tik mielas pliušinis meškiukas, bet kur kas daugiau? Ar gali būti taip, kad Čionsis labai supyko, kai šeimininkė jį paliko ir nusprendė atkeršyti kankindamas jauniausią Džesikos dukrelę?
Visus atsakymus į šiuos klausimus rasime kraupiai artimoje juostoje tiesiai iš vaikystės košmarų „Nematomas draugas“. Lietuvoje ji pradedama rodyti jau šiandien, kovo 8 dieną.
Filmo anonsas:
