Laidoje minima, kad H. Daktaras gerai pažinojo R. Morkevičių. Kauno „Daktarų“ nusikalstamam susivienijimui vadovavęs H. Daktaras apie tragiško likimo kovotoją atsiliepė geriausiais žodžiais, ne kartą minėjo, kad „tokį žmogų kaip Remyga savo gaujoje turėti būtų buvę didelė garbė“.
„Kiek Remygą pažinojau, jis man buvo garbingas, doras. Save gerbė ir jį gerbė. Esu labai geros nuomonės apie jį“, – sakė kalėti iki gyvos galvos nuteistas H. Daktaras.
Laidoje Henytės pravardę turintis H. Daktaras paneigė versiją, jog R. Morkevičiaus žmogžudystė buvo suplanuota dėl finansinių įsiskolinimų. Be to, anot buvusio nusikalstamojo pasaulio vadeivos, skolininkų niekas nežudo. Tai, esą, nėra paranku.
„Dėl skolų niekas neužmušinėja. Jei tu man skolingas – aš kaip tik duodu tau paspirtį atiduoti skolą. Jei aš tave nužudysiu, nuostolį dar didesnį turėsiu. Tai man geriau tave išnaudoti. O jei nužudysiu – nieko neturėsiu“, – įsijautęs pasakojo H. Daktaras.
Laidoje H. Daktaras taip pat paneigė kalbas, kad R. Morkevičius galėjo priklausyti „kamuolinių“ gaujai.
„Jis nebuvo nei „daktarinis“, nei „agurkinis“, nei „kamuolinis“. Jis draugavo su visais. Jį visi pažinojo, visi gerbė. Jis buvo nepriklausomas. Pats sau šeimininkas. Kiemo vaikas. Visi su juo sveikinosi ir jis sveikinosi su visais“, – sakė Henytė.
Visi Kauno banditai, esą, gerbė R. Morkevičių. Už pergales, geležinę valią, jėgą ir charakterį.
„Jam negalėjai įsakyti daryti kažką. Jis nemėgo, kad kažkas jam vadovautų ar reguliuotų“, – pasakojo H. Daktaras.
Lietuvos mafijos tėvu pramintas H. Daktaras prisipažino, kad kiekvienai gaujai būtų buvę garbė turėti savo gretose tokį žmogų kaip R. Morkevičius. Jį ne kartą viliota prisijungti, tačiau nepriklausomu norėjęs likti bušido kovotojas vilionėms nepasiduodavo.
H. Daktaras skambiai pareiškė, kad R. Morkevičiaus žudikų šiuo metu ieško ne tik policijos pareigūnai, bet ir Kauno gaujos.
Henytė taip pat minėjo esąs pasibaisėjęs Kaune vykstančiais nusikaltimais. Štai, dar 2015 metais sušaudytas atlikėjos Vitos Jakutienės mylimasis Deimantas Bugavičius taip pat jam buvo gerai žinomas.
„Tas Deimantas, kur buvo nušautas, buvo labai geras, garbingas bachūras. Visi geri bachūrai jį gerbė. O Remygą gerbė ir nusikalstamas pasaulis, ir laisvi žmonės. Ir abu gerus žmones nušovė – keista“, – stebėjosi nelaisvėje esantis H. Daktaras.
