Jei skrisite aplink pasaulį rytų kryptimi, tarkime, iš Paryžiaus į Singapūrą, tai laikrodį teks pasukti į priekį aštuoniomis valandomis. Keliaukite į vakarus ir Niujorke atsirasite anksčiau nei išskridote iš Londono.
Geriausia kelionė laiku įvyksta kertant Ramųjį vandenyną – ir Tarptautinę datos liniją. Paskutinį kartą keliaujant šiuo maršrutu anksti ryte išskridau iš Melburno Australijoje į Kaliforniją per Naująją Zelandiją. Oro uoste prisiregistravau ir lengvai papusryčiavau. Lėktuvas pakilo apie 7 valandą ryto, o skrydžio metu keleiviams buvo patiekti pusryčiai.
Kai nusileidome Auklende, buvo vis dar rytas, todėl papusryčiavome. Tuomet vėl pakilome ir pirmas mums patiektas valgymas buvo (atspėjote) pusryčiai. Nusileidome San Franciske 7 valandą ryto vietos laiku. Susitariau susitikti su keliais draugais prie oro uosto ir kartu nuėjome į užkandinę kurioje vėl valgėme (nuostabu) pusryčius.
Bet kas iš tikrųjų yra tos laiko zonos ir kokia jų vieta realiame pasaulyje?
Teoriškai kiekviena valanda atitinka 15 laipsnių Žemės paviršiaus ilgumos – Saulė 15 laipsnių nukeliauja per valandą. Pagrindinė 0 laipsnių ilgumos linija yra vadinama Grinvičo meridianu.
1675 metais šią liniją nustatė Grinvičo karališkosios observatorijos (D.Britanija) matematikai. Pagal tai pavadintas ir Grinvičo vidutinis laikas (GMT), nors dabartinis oficialus terminas yra Universali laiko koordinatė. Šiais laikais Grinviče yra muziejus, kur lankytojai mėgsta apžergti liniją – ilgą metalo juostą, einančią per muziejaus kiemelį – skiriančią rytų ir vakarų pusrutulius.
Pasaulyje yra 39 laiko zonos. Keistas numeris, tiesa, bet ne be priežasties. Papildomos laiko zonos reikalingos todėl, kad tarp kaimyninių šalių laikas ne visada skiriasi viena valanda. Į vidurį įterpiami pusvalandiniai ir netgi ketvirčio valandos skirtumai, sukuriant vadinamąsias „šalutines“ laiko zonas. Pavyzdžiui, Iranas Iraką lenkia 30 minučių.
Didžiausias laiko skirtumas tarp dviejų kaimyninių valstybių yra 3,5 valandos, kur Kiniją su Afganistanu jungia trumputė pasienio linija. Kitas kraštutinumas yra koledžas Oksforde (D.Britanija), kuriame laikrodžiai nuo GMT laiko atsilieka 5 minutėmis. Oksfordas yra už 80 kilometrų į vakarus nuo Grinvičo, todėl logiška manyti, kad laikas šiame mieste šiek tiek atsilieka nuo sostinės. O gal tai reikalinga tik tam, kad į paskaitas vėluojantys studentai turėtų kaip pasiteisinti?
Atokiame Namibijos mieste Katima Mulio vietiniai gyventojai patys ėmėsi valdyti laiko zonas. Miestas yra taip toli nuo sostinės Windhoeko, kad vietiniai gyventojai iš esmės atsisakė oficialaus valstybinio laiko ir naudojasi kaimyninės Zambijos laiku. Bet liko ir keletas užsispyrėlių, todėl kai planuojate vakarieniauti Katima Mulio mieste, geriausia pasitikrinti: susitikimas numatytas Namibijos ar Zambijos laiku?
Kita anomalija Afrikoje yra Malavio-Tanzanijos pasienyje. Prieš keletą metų tarpžemyninėje kelionėje vėlyvą popietę teko kirsti sieną tarp šių valstybių. Sargybos postai vienas nuo kito buvo maždaug pusantro kilometro atstumu ir abu jie darbą baigė 5 valandą vakaro. Bet pamiršau vienos valandos skirtumą. Todėl Malavio pareigūnai išsišiepę sudėjo antspaudus mano pase ir pamojavo sėkmingos kelionės, kai laikrodis rodė 4:20, bet kai pasiekiau Tanzanijos pasienio postą, vietiniu laiku ten buvo 5:30 ir uniformuoti vyrukai jau buvo uždarę savo punktą.
Bandžiau derėtis, bet jie pareikalavo, kad keliaučiau atgal į Malavį. Taip ir padariau, bet kol nusigavau iki Malavio pasienio punkto, jie taip pat buvo pabaigę darbą, todėl visai nakčiai strigau niekieno žemėje visiškai neįsivaizduodamas, kiek tiksliai tuo metu yra valandų.
