Renkasi, kas populiaru
“Turime duoti tai, ko reikalauja klientai. Šiandien kaimo turizmo sodybose rengiami įvairūs mokymai, seminarai. Kai tik atsirado poreikis, mes iškart pajutome. Todėl sodybų šeimininkai įsirengė konferencijų sales. Kita dalis žmonių atvyksta švęsti. Tiesiog tai populiaru. Lygiai taip pat, kaip nuvažiuoti į Palangą, kad ir kaip ten būtų įdomu ar neįdomu. Lietuviams svarbu nuvykti kur nors į Hurgadą, nes tai irgi populiaru, ten juk buvo kaimynai. O jeigu reikia kažką atšvęsti - vyksta į kaimo turizmo sodybą”, - dėsto Kaimo turizmo asociacijos prezidento pavaduotojas Antanas Gedvilas.
Anot jo, ramybės ir natūralios gamtos poreikį lietuviai patenkina stovyklaudami nemokamai - tiesiog išvyksta prie ežero ir miško. O kaimo turizmą renkasi kitais tikslais.
Rūpi šventės ir pramogos
Beveik visi L.S. kalbinti kaimo turizmo sodybų savininkai tikino, kad jų privalumas - graži, natūrali aplinka. O į ją lietuviai vyksta švęsti ir kitaip pramogauti, bet ne autentiškumo ieškoti. “Rengiame vestuves, jubiliejus. Žmonės nori linksmintis, jie nori geros nuotaikos, o tai jiems suteikia aplinka”, - sakė Nikolaj Aleksejev, įkūręs sodybą 26 kilometrai nuo sostinės. Savo pobūvių salę pirmiausia reklamuoja ir kitos sodybos, esančios šalia Trakų šeimininkė Jurgita Liubomirskienė.
Klientams privilioti, sodybų šeimininkai siūlo įvairiausių pramogų. “Mes tik nuomojame patalpas, o jeigu žmonės nori, galime užsakyti šaudymą iš lankų, važinėjimą keturračiais, žiemos metu - sniego motociklus. Yra virėjai, kurie gali tiekti maistą. Renkamės firmas, profesionalus, kurie išmano savo darbą. Patys tuo neužsiimame”, - aiškina N.Aleksejev.
Antanas Gedvilas savo sodyboje siūlo poilsį vaikams. “Manau, kad ši sritis buvo užmiršta. Daug vaikų į mano sodybą atvyksta žiemos švenčių metu. Pernai gal 30 kartų buvau Kalėdų seniu. Baigsis mokslo metai ir vėl sulauksime vaikų antplūdžio. Aš jiems ekskursijas gamtoje surengiu, turiu padaręs nedidelį pramogų parką: rodau įvairius modelius, valdomus radijo bangomis, esu pridaręs strėlių, lankų, sūpynių. Tačiau vaikams už visas pramogas turbūt svarbiau pabūti kitoje vietoje, ne mokykloje”, - pasakoja jis.
Jodinėjimo, buriavimo ir net važinėjimo mažomis mašinėlėmis, vadinamais bagiais, pamokas mažiesiems siūlo kita kaimo turizmo sodyba. “Vasarą mes rengiame vaikų stovyklas, priimame vaikus iš globos namų. Jiems labiausiai priimtina kuo natūralesnė, neurbanizuota aplinka. Pas mus nėra nei takelių, nei tvorų, jie gali visur laisvai bėgioti”, - teigia šioje turizmo sodyboje veiklą vykdančios įmonės vadovė Almina Gutoverienė.
Užsieniečius vilioja autentiškumas
Ramesnį poilsį kaimo turizmo sodybose renkasi užsienio turistai. “Juos žavi kaimas. Užsieniečiai sustoja, pasižiūri, paliečia - jiems įdomi kaimo atributika. Nors iš pradžių ne visi sutinka išsimaudyti pirtyje, vanotis, bet kai pabando, labai patinka”, - pasakoja Jurgita Liubomirskienė.
Jos sodyboje viešėjo svečių iš daugelio Europos šalių, taip pat iš Japonijos ir Australijos. “Dabar dažnos mišrios santuokos. Vieno iš jaunųjų šeimos nariai užsieniečiai per vestuvių pobūvį pirmą kartą pamato, kaip atrodo mūsų kaimo turizmas. Kurie susižavi, vėliau atvyksta čia poilsiauti”.
Moters teigimu, jau atsiranda ir vienas kitas lietuvis, kuriam įdomu sodyboje ne švęsti, bet, pavyzdžiui, išsimiegoti ant šieno. “Buvo keletas klientų, kurie norėjo būtent tokios paslaugos”.
“Pas mus dažnai atskrenda turistai iš Suomijos. Jie nori ramesnės aplinkos, atvyksta pasikaitinti mano dūminėje pirtyje. Pats esu pirtininkas, galiu patarti, pamasažuoti, padėti žmogui atsipalaiduoti”, - sako N.Aleksejev. “Mano manymu,netolimoje ateityje vis daugiau lietuvių ieškos kaimo sodybose ramesnio poilsio ir relaksacijos, todėl mes ketiname plėsti būtent su tuo susijusias paslaugas. Žmonės pavargę nuo miesto triukšmo, automobilių kamščių, darbų. Jau dabar yra ieškančių, kur galėtų ramiai atsipalaiduoti”.
Padeda įsikurti
Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 700 kaimo turizmo sodybų. Jų daugės, nes paklausa šiuo metu viršija pasiūlą, ypač atostogų, laisvų dienų metu. Kaimo turizmo sodybose dabar sunkiai beatrasi laisvą savaitgalį.
Žemės ūkio ministerijos bei Europos Sąjungos yra skatinamas toks kaimo turizmas Lietuvoje, kuris būtų orientuotas į autentiškumą, kaimo amatų plėtrą, paveldo puoselėjimą ir svarbiausia - naujų darbo vietų kaime sukūrimą.
“Europos Komisija taip pat pataria nesiremti vien tik sodybų autentiškumu. Priemonė “Kaimo turizmo veiklos skatinimas” skirta užimtumui kaime didinti ir mes turime palaikyti visas iniciatyvas teikti paslaugas kaime. Net jeigu tai bus nedidelė vieta sodyboje, kurioje šeimininkas gali suteikti nakvynę”, - komentavo Žemės ūkio ministerijos Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vedėja Kristina Skebaitė.
“2007-2013 metų kaimo plėtros programos naujovė - stovyklaviečių kūrimas. Ji natūraliai sąlygota rinkos pokyčių, nes kaimo turizmą išgali pasirinkti tikrai ne kiekvienas Lietuvos vartotojas. Be to šalyje stovyklaviečių kūrimui yra didelis rekreacinis potencialas. Žinoma, finansavimas stovyklaviečių kūrimui numatytas mažesnis, negu kaimo turizmo sodyboms”. Paraiškų teikimas pagal programą “Kaimo turizmo plėtra” jau baigėsi. Sunešta daugiau, nei 121 paraiškų, numatyti 65 mln. litų paramos.
Kaimo turizmo asociacijos prezidento pavaduotojo Antano Gedvilo teigimu, lietuviai renkasi tai, kas populiaru. Jie kasmet važiuoja į Palangą, kad ir kaip ten būtų įdomu ar neįdomu. Jiems svarbu nuvykti kur nors į Hurgadą, nes tai irgi populiaru, ten juk buvo kaimynai. O jeigu reikia kažką atšvęsti - vyksta į kaimo turizmo sodybą.
