Vienoje judriausių Sankt Peterburgo vietų – Nevos prospekte prie pat Fontankos krantinės – neseniai įsikūręs restoranas jau tapo šiame mieste dirbančių Lietuvos diplomatų bei verslininkų susitikimų vieta. Bet čia pietaujant teko matyti ir tikrų peterburgiečių, ir greičiausiai ekskursijon susirengusių vaikų.
Kad karčiama yra nedidelė lietuviška salelė viename didžiausių Rusijos miestų, nesunku suprasti jau iš gatvės – palanges puošia senoviniai rateliai ir įvairūs rakandai. Tokio paties stiliaus, šiek tiek primenančio seną Lietuvos valstiečio sodybą, laikomasi ir viduje.
Lubos iškaltos klevo lentomis, klientai kviečiami atsisėsti ne ant minkštų kėdžių, o ant medinių suolų prie nemažų stalų, kuriuos iš tvirto ąžuolo pagamino lietuvių meistrai.
Aplinkui pilna verpimo ratelių, vežimų ratų, šakių, grėblių, puodų, kubilų, pintinių, keptuvių, puodšakių, naščių, kočėlų, anglinių lygintuvų, verpstų, kitų namų apyvokos daiktų, ant sienų kabo paveikslai, vaizduojantys valstiečių gyvenimą.
Tiesa, iš XIX amžiaus pabaigos ar XX amžiaus pradžios klientus į šiuos laikus grąžina plazminiai televizoriai, per kuriuos dažnai žiūrimos sporto varžybos, karaokės įranga ir populiari vakarietiška muzika. Restorano darbuotojai tvirtina, kad čia retkarčiais pasigirsta ir lietuviškos dainos, tačiau per ilgiau nei valandą, praleistą karčemoje, tokių nepavyko išgirsti.
Tačiau restorano meniu esama ne vieno lietuviško patiekalo. Į specialių pasiūlymų sąrašą įtrauktos rūkytos kiaulės ausys, lietuviškos dešrelės su troškintais kopūstais ir rinkiniai prie alaus, ironiškai pavadinti „bardakėliu“. Beje, šie skanėstai nėra pigūs – nedidelė ausyčių porcija kainuoja 160 rublių (1 litas lygus maždaug 10 rublių), rinkinys prie alaus keturiems – 540 rublių.
Bulvinių blynų su grietinės ir spirgučių padažu porcija atsieis 170 rublių (maždaug 17 litų), bulviniai kotletai „Pagal girininką“ – 190 rublių, Kėdainių blynai (bulviniai blynai su mėsa) – 220 rublių, cepelinai su mėsa – 240 rublių. Lietuviškų patiekalų skyrelyje kažkodėl įrašyti ne tik keli gana įmantrūs mėsos patiekalai, bet ir aštrios tigrinės krevetės, patiekiamos su lietuviška dešra, česnaku ir konjaku.
Karčemoje, be kita ko, siūloma ir silkės su bulvėmis bei svogūnais, liežuvio su žirneliais, „Palangos“ duonos, keptos duonos su česnaku.
Iš daugybės lietuviško alaus rūšių „Tri peskaria“ parduoda tik tris „Švyturio“ rūšis. Žinoma, čia yra ir Sankt Peterburge gaminamo „Baltikos“ alaus, kitokių alkoholinių gėrimų, visame pasaulyje populiarių kokteilių, tačiau rusai mielai renkasi „Švyturį“.
„Man patinka, kad lietuviškas alus turi rūgštoką prieskonį, kurio, pavyzdžiui, čekiškame aluje visai nesijaučia“, - žinovo tonu aiškino vienas peterburgietis, prieš tai išsiaiškinęs, kaip taisyklingai ištarti gėrimo pavadinimą.
Beje, šios karčemos meniu „Švyturio“ pavadinimas parašytas tik lietuviškai, bet vietos gyventojams ši lingvistinė kliūtis, atrodo, nekelia jokių problemų. Tuo tarpu Vakaruose lietuvišką alų pardavinėjantys verslininkai pasakoja, kad tenka gerokai pavargti mokant užsieniečius ištarti žodį „švyturys“.
