Kaip pasakoja patys tokį gyvenimo būdą pasirinkę jaunuoliai, šios mados propaguotojų daugėja dėl sparčiai augančių būsto kainų Australijos ir viso pasaulio miestuose, sunkumų randant būstą ir galimybės lengvai keisti gyvenamąją vietą bei keliauti, rašo dailymail.co.uk.
Australai, tikintys, kad „būsto nuoma yra vergystė“, perka sunkvežimius, senus mokyklinius autobusus ir juos pritaiko nuolatiniam gyvenimui: įrengia virtuvę, patogias vietas miegoti.
Nameliuose ant ratų gyvenantys jaunuoliai džiaugiasi, kad nauja mada jau tapo dideliu judėjimu. Tiesa, dauguma jų pripažįsta, kad kasdieniai dalykai, tokie kaip prausimasis, nameliuose ant raų gali kelti sunkumų. Taip pat, ten gyvenantiems dažnai trūksta asmeninės erdvės, vietos ir saugumo. Tačiau, nepaisydami šių problemų, nemažai jaunų australų vis tiek nutraukia nuomos sutartis ir keliasi gyventi į namelius ant ratų – esą tai kainuoja mažiau.
Australas Benas Mailas pasakoja, kad apsigyventi kelyje nusprendė persikraustęs į naują miestą, kuriame susidūrė su sunkumais ieškant būsto, rašo dailymail.co.uk. „Aš nusipirkau sunkvežimį ir jo įrengimui išleidau visus savo pinigus, kurie turėjo būti skirti nuomai, – mena jis. – Galimybė važiuoti bet kur ir ten nakvoti buvo neįtikėtina.“
Tačiau jam namelis ant ratų buvo tik laikina stotelė. Pagyvenęs ten tris mėnesius jis sako supratęs, kad tai – nepraktiška. „Man tai buvo tiesiog motyvacija atsistoti ant kojų ir pradėti sunkiai dirbti. Nemeluosiu, gyventi kemperyje buvo nepatogu“, – pasakoja jis.
Šio judėjimo populiarumą liudija ir Instagram paskyros „Vanlifers“ sekėjų skaičius, kuris jau viršijęs 200 tūkst. Socialiniame tinkle jaunuoliai iš viso pasaulio dalinasi nuotraukomis, kuriose vaizduojama gyvenimo nameliuose ant ratų kasdienybė.
Sako, kad Lietuvoje taip gyventi būtų sunku
Visame pasaulyje populiarėjanti mada, panašu, Lietuvos dar nepasiekė. Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygandas Lazauskas sako su lietuviais, nuolat gyvenančiais nameliuose ant ratų, dar nesusidūręs, tačiau svečių iš Australijos mūsų šalies kempingai sulaukia.
Jo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl jo sutikti australai renkasi kemperius, iš tiesų yra pigumas. V. Lazauskas sako, kad gyvendami automobiliniuose nameliuose australai per metus išleidžia tokią pat pinigų sumą, kokios gyvenant viešbučiuose užtektų tik keliems mėnesiams.
Paklaustas, kaip dažnai sulaukia atvykėlių iš Australijos, asociacijos prezidentas sako tikslių duomenų nežinantis, bet šios šalies piliečiai į „dažniausiai apsilankančių tautybių dvidešimtuką patektų“.
„Jie keliauja po Europą. Gal ir turi savo namus, bet juose praleidžia mažiau laiko nei kemperyje. Kai būna labai karšta Ispanijoje arba Portugalijoje, jie važiuoja čia, šiauriau. O kai šalta pas mus, tada traukia į pietus“, – pasakoja V. Lazauskas.
Iškeisti įprastą būstą į namelį ant ratų Lietuvoje vis dar būtų sunku, teigia jis. „Gyvenant vien tik Lietuvoje, manau, nelabai galima būtų gyventi, nes žiemą infrastruktūra nelabai pritaikyta tam. Pavyzdžiui, Austrijoj, kur slidinėjama, yra nuolatiniai kempingai, kurie tam pasirengę. Galbūt atsiras ir Lietuvoje kažkas panašaus, bet tai nebus masinis reiškinys. Kempingų infrastruktūra turi būti tinkamai paruošta“, – savo nuomonę dėsto V. Lazauskas.
Asociacijos „Baltijos kemperiai“ prezidentas Algimantas Lukoševičius antrina savo kolegai – apie tokius atvejus sako negirdėjęs.
„Negirdėjau, niekas į mus dėl to nesikreipė. Aš tikiu, kad tie, kurie važiuoja skinti braškes, gal ir gyvena. Pažįstu kelis lietuvius, kurie važiuoja ir gyvena tuose vagonėliuose. Bet neturėjau klientų, kurie būtų domėjęsi, prašę kažko panašaus“, – sako A. Lukoševičius.
