genetika

Šiuo metu JAV programavimo paslaugų įmonėje „Devbridge“ pirmuosius karjeros žingsnius žengianti Kamilė Liucija Vainiūtė vos baigusi mokyklą nusprendė rinktis genetiką, tačiau netikėta pažintis su IT sritimi apvertė jos gyvenimą aukštyn kojomis ir suviliojo išbandyti programuotojos kėdę.

Ar kada nors pagalvojote, kodėl jums skirti vaistai neveikia, nors kaimynui jie puikiai padeda? Pasirodo, tai gali būti susiję su genais. Kaip Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo gydytojas genetikas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Danielius Serapinas, kuo toliau, tuo dažniau vai...

Ar kada teko galvoti apie tai, kad mūsų pasąmonė galėtų būti protinga? Ji nepažini. Ji nustebina ir elgiasi keistai, dažnai mums nesuprantamai. Sakoma, kad žmogus išnaudoja 10 procentų savo smegenų potencialo, o visa kita yra po pasąmonės šydu. Savo nepažinumu pasąmonė atrodo netgi baugi. Joje mes s...

Žmogui mirus, dar kelias valandas tam tikros ląstelės smegenyse būna gyvos. Kai kurios ląstelės netgi suaktyvėja, jų stipriai padaugėja, rodo Ilinojaus universiteto mokslininkų tyrimas.

Koronavirusas žmones veikia skirtingai – vieniems išsivysto gyvybei pavojų kelianti liga, o kiti praserga taip ir nepatyrę jokių simptomų. Nors nuo COVID-19 atsiradimo jau praėjo metai, atsakymo, kodėl taip nutinka, vis dar nėra.

Niekam ne paslaptis, kad kuo toliau, tuo vėlesniame amžiuje moterys nusprendžia susilaukti vaikų. Anot specialistų tikėtina, kad ateityje tas amžius tik dar labiau augs. Gydytoja genetikė Eglė Butkevičienė išsamiai papasakojo, kokios yra rizikos, pastojus po 35-erių, kokius genetinius tyrimus rekome...

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka itin reikšmingą plataus masto Černobylio katastrofos likviduotojų viso genomo tyrimą ADAPT – tai pirmasis tokio pobūdžio mokslinis darbas Lietuvoje, kai adaptaciniai genetiniai mechanizmai yra tiriami lietuvių populiacijoje ir lygin...

Lietuvos medicinos genetikos tėvas, akademikas Vaidutis Kučinskas – neįtikėtinai šiltas žmogus. Todėl nesunku įsivaizduoti, kodėl jo įkurto Santaros klinikų Medicininės genetikos centro duris nuo praėjusio tūkstantmečio aštuntojo dešimtmečio varstanti jau ne vien lietuvių karta iš ten išeina su vilt...

Emma Morano išgarsėjo vėlai. Iš tiesų, jos kasdienis gyvenimas niekuo nebuvo ypatingas, jeigu ne faktas, kad jai pavyko tiek daug nugyventi – daugiau kaip 117 metų. Ji buvo viena iš nedaugelio žmonių, gyvenusių net trijuose amžiuose, rašo nytimes.com.

Per pastaruosius 18 metų, sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius išaugo 3 kartus. Jei ir toliau laikysis panašios tendencijos, 2045 metais sirgs apie 500 tūkstančių žmonių. Tiek žmonių šiuo metu gyvena Vilniaus mieste. Apie cukrinį diabetą laidoje „Sveikatos receptas“ pasakojo Lietuvos endokrinologų ...

Jei jūsų namuose laksto veislinis keturkojis, turintis kilmės dokumentus, tai reiškia, kad jis buvo atsakingai veisiamas pagal genetinių tyrimų rezultatus, kad nepersiduotų veislei būdingi paveldimi susirgimai. Vis dėlto, kai kurie žmonės nusprendžia pataupyti ir perka šuniukus iš daugintojų be veis...

„Aš myliu mokslą ir tikiuosi, kad turėsiu galimybę juo mėgautis iki pat paskutinės savo gyvenimo dienos“, – kalbėjo Nobelio premijos laureatas Aaronas Ciechanoveris, vienas iš tarptautinės gyvybės mokslų konferencijos „The COINS 2020“ dalyvių.

Ar vaikystėje kavos skonis atrodė pasibjaurėtinas, o tada vieną paauglystės dieną atėjo suvokimas, kokia visgi skani kava su pienu? O galbūt negalėjome pakęsti žemėmis atsiduodančio grybų skonio, o dabar ant sviesto kepti baravykai ar trinta pievagrybių sriuba jūsų mėgstamiausi valgiai?

Ilgaamžiškumas dažnai laikomas tai pačiai giminei būdingu bruožu, tik nors genetika ir iš tiesų šį tą lemia. Tačiau paaiškėjo, kad yra kur kas svarbesnis elementas.

Debatuose apie mokslo galimybes kurti žmones „pagal užsakymą“ dažniausiai kalbama apie genų inžineriją arba klonavimą. Šios sritys nerimą kelia dėl dviejų priežasčių. Viena iš jų – praktinė. Kišantis į genus galima pakenkti gimsiančiam žmogui. Kita priežastis – intuityvus nerimas dėl kišimosi į repr...

Ar galime sužinoti, kad ateityje gresia onkologinė liga? Kokia tikimybė susirgti vėžiu, jei tarp artimųjų buvo sergančiųjų? DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ – pokalbis apie vėžio paveldimumą ir onkogenetinius tyrimus su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Paveldimo vėžio centro vedėju...

„Apie 10 proc. visų onkologinių ligų yra paveldimos, tačiau kai kurios jų yra gerokai daugiau paveldimos, ir mes onkogenetiniais tyrimais galime nustatyti atitinkamų genų mutacijas, įvertinti asmens genetinę riziką ir kryptingai teikti priežiūros bei gydymo rekomendacijas, siekiant laiku išvengti ši...

Senėjimą lemia daugybė faktorių – genetika, mityba, fizinis aktyvumas, aplinka ir daug kitų. Dabar JAV mokslininkai atskleidė, kad egzistuoja ir dar vienas svarbus faktorius – finansinė padėtis.

Žinome, kad yra aibė dalykų, kurie turi įtakos mūsų svoriui. Vieni yra susiję su gyvenimo būdu, kiti – su genetika. Tačiau mokslininkams pavyko identifikuoti šešis specifinius pratimus, kurie duoda puikių rezultatų ir neleidžia vėl priaugti svorio, nors genetiškai esate linkę į nutukimą.

„Tikras tėtis“ arba „Iš akies traukta mama“ – kaip dažnai, susilaukę kūdikio, girdite tokius posakius? Bene kiekvienas mažylio lankytojas tame miniatiūriniame veidelyje bando įžvelgti mamos ar tėčio bruožus. Teks jus nuvilti. Tikrieji bruožai pasimato tik vaikui augant. Anot Vilniaus universiteto Me...