Saugumas – vienas iš bazinių, pamatinių žmogaus poreikių. Jis apima tris pagrindines sritis: sveikatos, santykių (šeimoje, bendruomenėje) ir finansinį.
Saugumo jausmas daro įtaką mūsų sprendimams, yra visavertiško gyvenimo garantas. Jo suvokimas priklauso nuo mūsų kultūros, visuomenės taisyklių bei šeimos tradicijų. Didelę įtaką saugumo jausmui turi vaikystėje susiformuojanti nuostata į mus supančią aplinką: saugi vieta, kur žmonės – draugiški, priimantys arba nesaugi vieta kur reikia kovoti už vietą po saule. Saugumo jausmui reikšminga ir tai, ką matome ar girdime. Stabilioje, pažįstamoje, nuspėjamoje aplinkoje jaučiamės saugiau.
Pavojų žmogaus sveikatai yra begalybė. Gydytojų naudojamoje ligų ir mirties priežasčių bei sveikatos klasifikacijoje yra nurodoma virš tūkstančio ligų, veikiančių sveikatą. Žmogus – vienas, o ligų ir jų priežasčių daug. Esame tik laikinai sveiki. Tad ką daryti? Gyventi pastovioje baimėje? Nereikia, o žinoti apie ligas ir jų priežastis būtina. Žinojimas padeda apsisaugoti, skatina saugiai elgtis. Žmogaus gyvenimo trukmė dvigubai pailgėjo, kai jis, išradęs mikroskopą, pamatė mikrobus, virusus ir išmoko su jais kovoti. Be abejo, į žinias reikia investuoti, nė vienas negimstame su auksiniu šaukšteliu burnoje, o ne retai – su pluoštu paveldimų ligų ir sveikatai pavojingų pagundų.
Saugus elgesys svarbus sveikatai visose gyvenimo srityse: namuose, mokykloje, eisme, darbe, internete, socialiniame gyvenime. Nėra nė vienos srities, kurioje negaliotų saugaus elgesio taisyklės. Netgi meilėje ir kare. Apsaugok Viešpatie, nuo tvirtinančių, kad saugaus elgesio taisyklės kuriamos tik neišmanėliams, varguoliams, darbo pelėms, o „asams“, „krūtiems“ taisyklės negalioja. Jie informacinius lapelius, instrukcijas skaito tik tada kai jau susirgo ar kas nors sugedo. Žegnojasi po griaustinio, kai žaibas savo darbą jau atliko.
Nemaža problema yra priklausomybės ligos, kurios nulemia destruktyvų sveikatai elgesį. Priklausomybė – tai psichinės sveikatos sutrikimas, išsivystantis tuomet, kai žmogus turi polinkį vartoti medžiagas, veikiančias psichiką ar nuolat užsiimti tam tikra pavojinga veikla, kuri sukelia pasitenkinimą. Šie veiksmai dažniausiai atliekami, nepaisant neigiamų pasekmių pačiam asmeniui ar aplinkiniams. Rūkymas, alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimas, azartinis lošimas, priklausomybė nuo interneto visuomenėje iki šiol susilaukia gana didelio pakantumo, laikomasi klaidingo tolerantiško požiūrio, kad tai – žalingi pomėgiai (įpročiai) su kuriais žmogus turėtų susitvarkyti pats. Būtina įsisąmoninti, priklausomybė – tai liga, ją reikia diagnozuoti bei gydyti. Tai nėra tik žmogaus asmeninio gyvenimo klausimas. Pagal priklausomybės ligų ir savižudybių skaičių Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje.
Nesant saugumo atsiranda nerimas, baimė. Jei nerimas ar baimė turi priežastį, tai yra adekvatus, normalus jausmas. Protu suvokiame, kad tam tikri dalykai yra pavojingi, jų vengiame arba, jei įmanoma, stengiamės sumažinti jų grėsmę ir galimas pasekmes. Deja, tai daro ne visi ir ne visuomet. Nemažo dėmesio ir skirtingo vertinimo susilaukia „adrenalino fanatikai“, kurie rizikuoja savo, o kartais ir kitų gyvybe, atlikdami pavojingus triukus, šokinėdami, vairuodami ar skraidydami. Neretai po tokių triukų policijos tyrėjai aiškinasi, „ar per greitai važiavo, ar per žemai skrido“. Kaltininkus ir jų aukas tyliai priglaudžia žemelė. Jas prisimename, kai pateikiamos žuvusiųjų per metus suvestinės, kurios tikrai nedžiugina. Žmonių, kuriems įprastame gyvenime nepakanka adrenalino, niekada netrūko. Esant rizikingoms situacijoms, adrenalino išsiskyrimas padidėja, jų savijauta pagerėja. Išsivysto priklausomybė nuo adrenalino. Prieš 200 metų stebino savo bepramiškumu azartiškas žaidimas „rusiška ruletė“. Pistoleto šešių šovinių apkaboje tik vienas šovinys. Šaunama, taikantis į smilkinį, nežinant šovinio padėties. Tikimybė nusišauti – viena iš šešių. Adrenalino dozė garantuota. Išlikusiam gyvam ilgai džiaugtis netenka, nes sustoti nebegali, o vienas kartas nemeluoja.
Sveikatos saugumas glaudžiai siejasi su socialiniu, finansiniu saugumu, prasminga veikla. Psichoemocinė būklė, santykiai šeimoje, bendruomenėje turi neabejotiną įtaką saugumo jausmui. Dauguma mūsų tvirtina: namai – mano tvirtovė. Savo namuose tvarkausi kaip noriu ir niekam iš pašalinių negalima kištis ar nurodinėti. Galingas jausmas mano. Deja, skyrybų statistika rodo, kad ir čia ne viskas kaip per sviestą – sklandžiai.
Žmonės savanoriškai jungiasi į bendruomenes (sambūrius, bendrijas, draugijas, organizacijas) pagal panašius interesus, idėjas, tradicijas, įsitikinimus, religiją. Žmogaus poreikis būti su kitais žmonėmis, bendrauti, priklausyti grupei (afiliacija), sustiprėja atsidūrus pavojingoje situacijoje. Grupėje, susivienijus lengviau išvengti, apsiginti nuo išorinių pavojų, pasistatyti apsauginę tvorą, užsitikrinti finansinį stabilumą. Ką mes matome Europoje? Šimtus kilometrų besitęsiančias, bauginančiai atrodančios koncertinos vielos tvoros. Puikiai suprantame, kad agresoriui tai menka kliūtis. Atgrasymui ir apsigynimui reikia šiuolaikinės karinės technikos ir žmonių mokančių ją panaudoti. Tai reikalauja milžiniškų investicijų. Supratimas, kad pasitenkinimas santykiais, prasmingu darbu, sveikata, dvasinė gerovė be saugumo jausmo neįmanomas, sunkiai skinasi kelią. Atidėlioti investicijas ir taupyti šioje srityje neprotinga. Dvigubai duoda tas, kas greitai duoda, o skūpus moka du kartus. Pagalbos Ukrainai vėlinimas tai akivaizdžiai patvirtina.
Prasminga veikla, darbas turi milžinišką poveikį tiek sveiko, tiek sergančio žmogaus sveikatai, savijautai. Volteras teigė: darbas mus išlaisvina iš trijų didžių blogybių: nuobodulio, nedorybės ir skurdo. Jis padeda nukreipti dėmesį nuo varginančių sveikatos problemų. Susiformavusi gana nauja medicinos mokslo kryptis ergoterapija pateikia vis daugiau duomenų apie adaptuotos fizinės, psichinės veiklos svarbą žmogaus savijautai ir sveikatai. Veiklos prasmingumą vertina žmogus. Vienam tai – kolekcionavimas, kitam – važiavimas dviračiu, trečiam – knygų skaitymas, ketvirtam – žaidimai. Ergoterapeutai veiklų priskaičiuoja per kelis tūkstančius. Pastaruoju metu tapo madinga prie bet kurios veiklos pridėti žodį terapija. Žmonėms tai patrauklu, ypač kai į veiklą įtraukiamas koks tai gyvūnas, įvardintas lotyniškai, instrumentas, įrenginys. Nebestebina muzikos, dailės, šviesų, kvapų, šokio, arklių, ožkų, šunų, kačių, delfinų, alpakų terapeutų atsiradimas. Suklūstam tik išgirdę egzotiškesnio gyvio ar retesnės veiklos pavadinimą. Per televizija rodo, kaip žmonės nusiramina stebėdami vištas – vištų terapija, o jos efektyvumas dar padidėja, kai suvalgo burgundiškai iškeptą kiaušinį. Meilė, sentimentai gyvūnams suprantami. Visgi derėtų suvokti, kad tiesioginis kontaktas su bet kokiu gyvūnu atneša ne tik daug begalinio džiaugsmo, meilės, laimės bet taip pat plačiai atveria tavo namų duris jo nešiojamiems mikrobams, virusams, erkėms, parazitams, alergenams. Apsisaugoti nuo jų taikant įprastas higienines priemones – misija neįgyvendinama, kova su vėjo malūnais. Covid pandemija parodė, kad kaip preciziškai bekovotum, virusas suranda kelią į tavo namų tvirtovę.
Nesaugumo jausmas, nerimas, baimė greitai išauga kai šalyje vyksta neramumai, ekonominė krizė, išgyvenama grėsmė likti be namų, pajamų. Nerimas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, nebepastebime grožio, galimybių, tampame užsisklendę, nebenorime bendrauti, užsidarome savo susikurtame burbule dažnai atsiskyrę nuo realybės. Objektyvi informacija dažniausiai neprasiskverbia. Žmogaus psichologija lemia tai, kad jis greičiau ir geriau priima informaciją iš tų, kurie su juo sutinka. Prieštaraujančios informacijos nepriima, jis yra įtikėjęs savo teisumu. Išskirtinį, neretai perdėtą dėmėsį eoks žmogus skiria sveikatos palaikymui, imuniteto stiprinimui, mitybai. Tai tampa jo gyvenimo tikslu. Neduok Dieve, susirgs. Ieško išskirtinų, neįprastų, stebuklingų sveikatos palaikymo būdų, svarsto galimybes pasitraukti į, jo nuomone, saugesnę šalį, kur daugiau saulės, šviesos, laisvės ar dar kažko. Jaunimui tai gali būti gyvenimo nuotykis, paieška geresnio, lengvesnio gyvenimo. Vyresniems – stresas ir įprasto kasdienio gyvenimo griūtis. Persodintas į kitą dirvą jaunas medelis gana greit prigyja, bujoja, o susiformavęs medis – skursta. Dauguma emigrantų pripažįsta, kad jie nesijaučia visaverčiais svetimos šalies piliečiais, jie pasiaukojo dėl vaikų, mielai sugrįžtų. Nostalgija ir namų ilgesys jų niekad neapleidžia.
Trumpalaikis stresas yra mobilizuojančio poveikio, skatina veikti, gyventi. Sveikas balansas tarp saugumo ir nesaugumo – svarbus. Jį išlaikyti padeda vidinis žinojimas, kad su rizikomis galime susitvarkyti. Kita vertus, ilgalaikis ar per stiprus stresas yra destruktyvus. Tyrimai rodo, kad lietuviai yra stipriai streso veikiama tauta – kas penktas Lietuvos gyventojas pripažįsta, kad stresą patiria kasdien. Negana to, didžioji dalis gyventojų negali su juo susitvarkyti. Veiksmingiausi atsipalaidavimo būdai – psichofizinė treniruotė, fizinis aktyvumas su meditacijos elementais, miegas, raminantieji – nebepadeda. Ilgalaikis stresas tampa daugelio pavojingų ligų, įskaitant diabetą, hipertenziją ir infarktą, insultą priežastimi. Tvirtinasi posakis – visos ligos nuo nervų.
Grįžkim prie medicinos. Juokaujama, kad medicina padarė tokią pažangą, kad pasaulyje nebeliko nė vieno sveiko žmogaus. Kiekvienam medikai suranda ligą. Iš tiesų šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia nustatyti genetinius sutrikimus, pirmuosius aterosklerozės požymius vainikinėse širdies kraujagyslėse kūdikiams, onkologinių susirgimų, Parkinsono, Alzheimerio ir kitų ligų pradines stadijas. Šiuo metu klinikinėje praktikoje įdiegta per 2000 įvairiausių klinikinių tyrimų, sudarančių galimybę nustatyti ir pačias rečiausias ligas. Ligų profilaktikos priemonių gausa, diagnostikos, gydymo metodų inovatyvumas, vaistų, kurių efektyvumas pagrįstas moksliniais tyrimais, milžiniška pasiūla turėtų garantuoti kokybišką, sveikesnį, saugesnį, ilgesnį žmonių gyvenimą. Kažkodėl to nestebime.
Realią Lietuvoje teikiamos medicinos pagalbos prieinamumo, veiksmingumo situaciją atspindi aukščiausiojo valstybinio audito duomenys: tik penktadalis ligų ir būklių gydoma pagal standartizuotus metodus, neužtikrinamas paslaugų saugumas, veiksmingumas, prieinamumas ir orientacija į pacientą. Šalies gyventojų sveikatos rodikliai, palyginti su ES šalimis, blogi: Lietuvos piliečiai gyvena šešeriais metais trumpiau už vidutinį statistinį europietį, mirčių, kurių galima buvo išvengti po kreipimosi į gydymo įstaigą, skaičius Lietuvoje du kartus viršija ES vidurkį. Vidutinė sveiko gyvenimo ir vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė Lietuvoje – vienos trumpiausios Europos Sąjungoje ir turi tendenciją dar trumpėti.
Tradicinės klasikinės medicinos trūkumas, nepakankamas prieinamumas ir nemaži jos kaštai sudaro vis didesnes galimybes jos vietą užimti gana patraukliai skambančiai ir stebuklus žadančiai alternatyviai medicinai. Medicina yra mokslo ir praktikos visuma apie sveikatą, ligas, jų profilaktiką ir gydymą. Alternatyvioje medicinoje dieną su žiburiu nerasi jokio mokslo. Tinkamiausias jos pavadinimas: „medicinos mistifikacija“, tai yra sąmoningas, išradingas klaidinimas, apgaudinėjimas, kuriant neegzistuojančių reiškinių ar faktų tikrumo regimybę. Pasiūla tiek ligų „diagnostikos“, tiek „gydymo metodų“ milžiniška. Nepagrįstai teigiama, kad alternatyviais diagnostikos metodais galima užfiksuoti atskirų organų gyvybinę energiją ir nustatyti ląstelėse vykstančius pakitimus dar nepasireiškus klinikiniams simptomams, ko negalima padaryti atliekant įprastus tyrimus. Paklausūs tampa energinių taškų, liežuvio, pulso vertinimo, auros fotografavimo, aurikulo (ausies), irido (akies rainelės), folio, sudžock (padų, delnų) ir kiti alternatyvūs diagnostikos metodai, kurių patikimumas prilyginamas būrimui iš kavos tirščių. Deja, dažnas vadovaujasi logika: dėl šventos ramybės pabandysiu, gal nepakenks. Įvardins konkrečiai, kuo sergu, pas daktarus sunku prisibelsti. Juk ne karvę kainuoja! Patrauklu ir tai, kad dauguma tų metodų kompiuterizuoti, reiškia – šiuolaikiniai, atsakymas juodu ant balto parašytas : sutrikusi atskirų organų ir sistemų veikla, išbalansuoti energiniai laukai. Būtina neatidėliotina korekcija. Ar gali tuo netikėti?
Nebeglumina parapsichologinės pagalbos, dvasinių mokyklų pasiūla, natūropatijos, ajurvedos, kinų medicinos, homeopatijos, ezoterinės (suprantamos tik nedaugeliui išrinktųjų) medicinos atstovų skaičiaus augimas. Gamta vakuumo nepripažįsta. Kažkas turi gydyti. Tapti gydytoju specialistu reikia medicinos mokslus atkakliai krimsti 12–13 metų, mylėti Lietuvą ir nesusigundyti aukso kalnais ir pieno upėmis užsienyje. Pirmoji mediko taisyklė – pirmiausia nepakenk! Antra – holistinis požiūris: fizinių, psichinių bei socialinių sveikatos aspektų derinimas, gyvenimo kokybę užtikrinanti harmonija tarp žmogaus ir jo aplinkos, ligos priežasčių išsiaiškinimas ir tik po to moksliniais įrodymais pagrįstų gydymo metodų taikymas, gyvensenos korekcija. Bene sunkiausias mediko darbo uždavinys – įtikinti žmogų, kad už jo sveikatą atsakingas ne gydytojas, o jis pats.
Alternatyvios medicinos „specialistui“ dažniausiai pakanka gauti sertifikatą, kad baigei kokius tai kursus ir išdidžiai pakabinti ant sienos. Kontrolės ir atsakomybės praktiškai nėra. Svarbu padaryti žmogui įspūdį, įtikinti, nusistebėti – kur tu buvai anksčiau, nuraminti ir pažadėti: dėl tavęs stengsiuosi padaryti viską, kas nuo manęs priklauso, kita – Dievo rankose. Daug kam padėjau. Visa tai neretai suveikia – placebo (įteigtas) efektyvumas siekia trisdešimt procentų. Šeimos gydytoją apie kreipimąsi į alternatyvią mediciną informuoja apie trečdalis pacientų. Kitiems: kažkaip gėda, nepatogu, gali įsižeisti, ne taip supras.
Žiniasklaidai tai irgi dėkinga tema. Stebuklingi pasveikimo atvejai, kai daktarai „nuleido rankas“, „skaičiavo paskutines gyvenimo dienas“ kelia didelį žmonių susidomėjimą. Pakviesti į laidas garsūs „terapeutai“, „sveikatos mokytojai“, po žaibo ar smegenų sutrenkimo stebuklingų galių įgiję specialistai pritraukia daug skaitytojų ar žiūrovų. Apsidraudimui – prierašas: „redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su prelegentų nuomone“.
Nereikia pamiršti visagalį ir viską žinantį internetą. Jis siūlo tūkstančiais skaičiuojamus stebuklingus maisto papildus atgrasančius klastingiausias ligas ir antra tiek „efektyvių terapijos“ metodų joms prikibus. Alternatyvūs gydymo metodai daro stebuklus, kartais net „prikelia žmones iš numirusių“ socialiai, ekonomiškai atsilikusiose šalyse. Pamirštama, kad mes per dešimtis tūkstančių metų harmoningo gyvenimo savoje žemėje prisitaikėme prie esamo geomagnetinio aktyvumo, klimato, keturių metų laikų, saulėtų dienų kiekio, augalijos bei gyvūnijos, mitybos galimybių, gyventojų tankio. Neprotinga gyvenant po šimtamečiu ąžuolu auginti bonsą ir džiaugtis išprievartautu jo miniatiūriniu grožiu, tikėtis, kad mumijos gali išgydyti ligas, o beprotiškai mylimas gyvūnas „tapęs šeimos nariu“ neatneš užkrato į namus.
Sveikatos apsaugos ministerijai papildoma ir alternatyvi medicina, kurią reglamentuoja neseniai priimtas įstatymas, yra gera galimybė nukreipti žmonių dėmesį nuo pagrindinių sveikatos apsaugos organizavimo, medicinos problemų. Įkurtas netgi papildomos ir alternatyvios medicinos skyrius. Demagogiškai teigiama, kad alternatyvi ir papildoma medicina atveria galimybes žmonėms lengviau pasirinkti paslaugas ir praktikas už kurias jis susimoka pats. Raštingas žmogus supranta, kad tikėtis kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos galime tik tada, kai ją teikia kvalifikuotas specialistas. Posakis „ne šventieji puodus lipdo“ čia tikrai netinka. Ant kortos statoma sveikata, klaidos per daug kainuoja. Tik nesant galimybės gauti kokybišką medicinos pagalbą žmogus priverstas ieškoti jam prieinamos alternatyvios pagalbos. Skęstantis už šiaudo griebiasi.
Lietuvos žmonių sveikatos raštingumas, gebėjimas gauti, suprasti ir naudoti informaciją apie sveikatą yra nepakankamas. Neraštingu žmogumi manipuliuoti lengviau. Pristabdyti alternatyvios medicinos skvarbą galima tik didinant gyventojų sveikatos raštingumą, kvalifikuotos medicinos pagalbos prieinamumą. Pergyvename, kad finansinių sukčių iš patiklių žmonių išviliojami milijonai eurų ir su olimpine ramybe žiūrim, kai analogiški sukčiai klesti sveikatos apsaugos srityje. Demaskuoti, įrodyti sukčiavimą sunku, žmogus pasirinko, sutiko. Už pasekmes – jo atsakomybė. Kvailius ir bažnyčioje lupa, net jeigu jų ten – dauguma.
Tikėtis valdžios efektyvių veiksmų didinančių žmonių sveikatos saugumą, raštingumą naivu. Siūlo šiaudą skęstančiam.
Padėtis be išeities? Nemanau. Įkvėpkim, iškvėpkim, atsipalaiduokim. Dar kartą. Nepykim. Piktumas grožiui kenkia. Nedaužykim galvos į sieną. Nepramušim, o tik susižalosim. Investuokim į sveiką gyvenseną ir į žinias. Tai alfa ir omega. Poreikis alternatyvios, mistifikuotos medicinos tikrai sumažės.
