Nors daug kas vylėsi, kad dėl ilgos ir sniegingos žiemos dalis erkių bus išmirusios, todėl šiltuoju metu laiku miške galėsime mažiau dairytis šių sunkiai pastebimų, bet itin pavojingų gyvių, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė Milda Žygutienė įspėja: ši žiema joms buvo visai pakenčiama.
Erkė
© Shutterstock nuotr.

Dar daugiau – kadangi ji užsitęsė, vos nutirpus sniegui erkės iškart puls ieškoti maisto, nes yra itin išalkusios.

Didžiausias aktyvumo pikas – gegužę

„Mūsų erkės yra vidutinės klimato juostos, jos pasiekia net Uralo kalnus. Taigi išgąsdinti jų sniego storiu ir žema temperatūra neįmanoma. Jos žūsta tik užšalus viršutiniam dirvos sluoksniui be sniego, o po sniego paklote įšalas nebūna toks gilus, kad erkės neišgyventų. Šiemet jų aktyvumas dėl sniego prasidės vėliau, tačiau jos bus pakankamai aktyvios iš karto, nes yra išalkusios. Per paskutinį dešimtmetį erkės atsirasdavo jau kovo mėnesį. Dabar sniegas neleidžia joms išlįsti iš miško paklotės, tačiau pagal prognozes netrukus sniego turėtų nebelikti. Kai tik ištirps sniegas ir viršutinis dirvos sluoksnis įšils iki 7 laipsnių šilumos, o jei saulutė pašvies, daugelyje vietų taip ir bus, erkės iškart suaktyvės. Joms gyvybiškai svarbu po žiemos pasimaitinti. Erkės maitinasi retai (paprastai 2 kartus per metus), bet gausiai. Šiuo metu jos iš tiesų alkanos, nes užsitęsė žiema“, - pasakojo specialistė.

Pasak pašnekovės, jau kai eisime skinti pirmųjų žibučių, reikia būti atsargiems. Erkių gausa Lietuvoje visur pakankamai didelė. Nėra tokių vietų, kur tų erkių nebūtų. Jų pilni ne tik miškai, bet ir priemiesčiai bei miesto parkai, o daugybė žmonių gyvena endeminėse zonose, kuriose paplitusios ir erkės, ir jų pernešamos ligos.

„Deja, ramybės jau neturėsime visą sezoną. Prieš 10 metų ramesnis periodas buvo liepos mėnuo. Tai buvo susiję ir su tuo, kad šis mėnuo būdavo sausesnis, ir su tuo, kad erkės jau būdavo pasimaitinusios. Dabar erkių tiek daug, kad jos išsiskirsto. Tos, kurios pasimaitino ankstyvą pavasarį, jau vėl aktyvios gali būti liepos mėnesį. Išliko tik didžiausio piko mėnuo – gegužė. Antras pikas – rugpjūtį-rugsėjį. Mat pasimaitinusios erkės vėl lenda po miško paklote – virškinti kraują, nertis į naują savo vystymosi stadiją arba dėti kiaušinius. Iš esmės erkių aktyvumo periodas trunka labai ilgai – nuo kovo vidurio iki gruodžio vidurio, t. y. visą periodą be sniego. Mes mėgstame leisti laiką gamtoje, tad tikimybė mums susidurti su erke yra labai didelė. Neaišku, ar mes priartėjome prie erkių, ar jos prie mūsų, bet gyvenamosios terpės persipynė“, - teigė M. Žygutienė.

Geriausios prevencijos priemonės

Pasak specialistės, viena iš efektyvių prevencinių priemonių nuo erkių– neleisti užaugti aukštai žolei. Todėl, jos teigimu, miestuose žolę reikėtų pjauti anksti pavasarį, o ne birželio pabaigoje, kai erkės jau išnaudojo puikias sąlygas pasimaitinti. Mat žolėje pakankamai daug ir visokių graužikų bei kitų gyvių, kurie įsisiurbusias erkes gali pernešti prie žmonių lankomų vietų. Čia erkė padeda kiaušinėlius ir galiausiai susiformuoja vietinis židinys. Puikūs erkių nešiotojai – ir paukščiai.

Kita prevencinė priemonė – tinkama apranga. Kelnių klešnės turi būti arba suleistos į batus, arba aptemptoms kojinėmis, rankogalius taip pat reikia aptempti, o galvą pridengti apdangalu. Tai ypač aktualu vaikams – jiems geriausiai tinka gobtuvai, nes jei vaikai yra maždaug iki 1,5 m ūgio (tai aukštis, iki kurio dar užlipa erkės), erkės jiems neretai įsisiurbia į galvos sritį. Taip pat verta pasipurkšti kojas erkes atbaidančiais purškalais, nes dažniausiai erkė užsikabina už drabužių apačioje, o tuomet ropoja į viršų ir ieško vietos įsisiurbti. Beje, jei drabužis šviesus, daugiau tikimybės pamatyti ropojančią erkę greičiau. Taigi kuo teisingiau žmogus apsirengęs, tuo ilgiau erkė laikosi drabužių paviršiuje.

„Taip pat labai svarbu grįžus iš pabuvimo gamtoje apsižiūrėti. Erkinį encefalitą erkės perduoda iš karto, tačiau Laimo ligos sukėlėjui perduoti reikia daugiau laiko – 1-2 parų. Taigi kuo greičiau ištrauksime erkę, tuo daugiau tikimybės, kad ji mums neperdavė Laimo ligos. Nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Beje, tai vienintelis skiepas, kurio apimtys, plintant madai neskiepyti vaikų, nesumažėjo, nes jei žmonės, kurie artimoje aplinkoje turi erkiniu encefalitu persirgusių žmonių, žino pasekmes. Apie 30 proc. persirgusiųjų turi kokius nors liekamuosius reiškinius – nuo nuolat kamuojančio galvos skausmo ar nemigos (lengvesni negalavimai) iki prikaustymo prie invalido vežimėlio“, - įspėjo M. Žygutienė.

ULAC duomenimis, sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje kasmet auga. 2012 m. erkiniu encefalitu sirgo 495 asmenys, 130 atvejų (26,3 proc.) daugiau nei 2011 m. Laimo ligos registruota 2440 atvejų, 11 atvejų daugiau nei 2011 m.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (1)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (79)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (154)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Kauniečiai butų pirkėjai pakeitė kryptį (10)

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą....

Aprangos kodas: žmonės, kuriems galioja „švaraus stalo“ etiketas biure (1)

Penktadienį DELFI Stilius lankėsi vienoje didžiausių draudimo bendrovių „Gjensidige“ . Tik...

Ką veikti už paplūdimio ribų?

Atvykus į pagrindinius mūsų šalies kurortinius mietus, Palangą bei Šventąją, ko gero,...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (29)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Menininkas M. Zaveckas vedė savo išrinktąją: pasidalijo romantiška pasipiršimo istorija (2)

Saulėtą šeštadienio popietę Vingio parko botanikos sode menininkas Marius Zaveckas ir Alina...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (127)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

D. Adomaitis apsisprendė: rungtynėse su Latvija žaidėjų netausos favoritai – lietuviai (2)

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis šeštadienio vakaro kontrolinėms...