66,4 proc. jaunimo mano, kad įdegęs kūnas atrodo gražiau
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro specialistai Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“ apibendrino Vilniuje atliktos studentų ir moksleivių apklausos rezultatus, kurie parodė, kad soliariumuose kaitinosi beveik penktadalis visų apklaustų jaunuolių. Tyrimo metu buvo išdalinta 650 anketų, 611 iš jų atsakymai pripažinti kaip tinkami analizei.
„Paskutiniuosius dešimtmečius įdegio pramonė ypač išpopuliarėjo šalyse, kurių gyventojai turi šviesią odą, tačiau būtent pastarąjį odos tipą turintiems asmenims naudotis soliariumo paslaugomis nerekomenduojama. Žmonės lankosi soliariumuose ne tik dėl kosmetinio efekto – įdegęs kūnas daugeliui atrodo gražiau, bet ir norėdami atsipalaiduoti bei pasisemti energijos“, - teigia apžvalgos autorės Rasa Strupaitė, Ieva Laniauskaitė, Agnė Ožalinskaitė ir Matilda Bylaitė.
Didžioji apklaustų jaunuolių dalis nedirbo (82,5 proc.). Tarp moksleivių dirbančiųjų buvo 2,4 proc., tarp studentų – 30,8 proc. Dažniausiai studentų ir moksleivių vidutinės pajamos per mėnesį neviršijo 1000 litų (83,3 proc.), o daugumos buvo 500 litų ar mažiau (65,6 proc.).
Du trečdaliai visų jaunuolių (66,4 proc.) manė, jog įdegęs kūnas atrodo gražiau. Ketvirtadalio apklaustųjų (25,7 proc.) nuomone, įdegęs kūnas yra sveikas. Vaikinai dažniau negu merginos buvo linkę manyti, jog yra sveika būti įdegusiam. Manančių, kad įdegęs kūnas nėra sveikas, buvo beveik pusė jaunuolių (47,8 proc.). Ši nuomonė statistiškai patikimai dažniau paplitusi tarp merginų.
Soliariumuose deginosi 17,7 proc. apklaustų jaunuolių. Merginos dvigubai dažniau lankėsi soliariumuose nei vaikinai (atitinkamai 24,8 proc. ir 10,3 proc.). Tyrimo rezultatai rodo, kad soliariumų klientais buvo kas septintas moksleivis (14,7 proc.) ir kas penktas studentas (20,3 proc.).
Didžioji dalis jaunuolių (87 proc.) soliariumuose lankėsi 20 kartų per metus ar rečiau. Vaikinai dažniau negu merginos soliariumuose deginosi daugiau nei 20 kartų per metus (atitinkamai 10,4 proc. ir 19,4 proc.).
Daugiau nei pusė jaunuolių (52,8 proc.) pirmą kartą deginosi soliariume būdami jaunesni nei 18 metų, 11,1 proc. – jaunesni nei 16 metų. Jauniausi soliariumo klientai buvo dešimtmečiai. Nuo 2009 m. Lietuvoje draudžiama teikti soliariumų paslaugas jaunesniems kaip 18 metų. Iki tol draudimas galiojo iki 16 metų.
Į soliariumus eina vitamino D, gydyti spuogų ir ruoštis atostogoms
Besideginusiųjų nuomone, reguliarus lankymasis soliariumuose gydo spuogus (68,5 proc.), suteikia gražų įdegį (61,1 proc.), skatina ankstyvą odos senėjimą (39,8 proc.), yra vitamino D šaltinis (36,1 proc.), gali sukelti odos vėžį (31,5 proc.). Dažniausios priežastys, dėl kurių jaunimas deginosi soliariumuose buvo noras atrodyti gražiau (45,4 proc.), skatinama vitamino D gamyba organizme (32,4 proc.), susigundymas nuolaidomis ir akcijomis (26,9 proc.), prieš vasaros atostogas ar keliones į pietų šalis (18,5 proc.), dėl spuoguotos odos (10,2 proc.).
Didžioji dalis (72,2 proc.) besilankiusiųjų soliariumuose naudojo įdegį skatinančius kremus. Šiuos kremus statistiškai patikimai dažniau naudojo merginos negu vaikinai (atitinkamai 80,5 proc. ir 51,6 proc.). Dauguma soliariumų lankytojų manė, kad įdegį skatinantys kremai suteikia tolygesnį ir gražesnį įdegį (75,9 proc.), drėkina odą (52,8 proc.), apsaugo nuo žalingų UV spindulių poveikio (41,7 proc.).
Anot autorių, soliariumų veiklą reglamentuojančioje higienos normoje įteisintas draudimas soliariumų paslaugas teikiančioje įmonėje teikti informaciją vartotojams apie soliariumo gydomąjį, profilaktinį ar teigiamą poveikį sveikatai. Deja, pastarųjų nuostatų dažnai nesilaikoma. Soliariumų paslaugų teikėjų internetiniuose tinklalapiuose nurodoma, kad pasikaitinimas soliariume yra puiki vitamino D trūkumo prevencijos priemonė ir puikus būdas gydyti vitamino D trūkumą.
„Šio tyrimo duomenimis, trečdalis moksleivių ir studentų deginosi soliariumuose, nes yra skatinama vitamino D gamyba organizme. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vitamino D sintezę organizme skatina UVB tipo spinduliai, o soliariumo lempų skleidžiamos spinduliuotės spektrą daugiausia sudaro UVA spinduliai. Kad būtų reikiamas vitamino D kiekis organizme, užtenka 5–30 min. 2 kartus per savaitę pakaitinti veidą, rankas, kojas ar nugarą vidurdienio saulėje, tinkamai maitintis. Jei visgi organizme šio vitamino pasigamina nepakankamai, jo trūkumas papildomas koreguojant mitybą ar vartojant vitamino D preparatus“, - teigė mokslininkės.
Taip pat jos pažymėjo, kad soliariumo įrangos gamintojas įrangos naudojimosi instrukcijose pateikia rekomenduojamą deginimosi trukmę ir režimą atsižvelgiant į odos tipą ir jautrumą, bet neatsižvelgiant į įdegį stiprinančių (skatinančių) kosmetikos gaminių naudojimą. Naudojant šiuos kremus deginantis, didėja odos fotojautrumas UV spinduliams, trumpėja laikas per kurį oda įdega, atsiranda didesnė odos nudegimų rizika. Taigi, siekiant apsaugoti odą, įdegį skatinantys bei kiti kosmetikos gaminiai neturėtų būti naudojami soliariume.
PSO paneigė ir dar vieną soliariumų paslaugų teikėjų visuomenei formuojamą nuomonę, kad prieš
vasaros sezoną ar keliaujant atostogauti į pietų šalis soliariume įgytas įdegis apsaugo odą nuo nudegimų saulėje. Nustatyta, jog soliariume įgytas įdegis pasižymi ne didesniu apsauginiu efektu nei apsauginiai kremai nuo saulės, turintys 2–3 saulės apsaugos faktorius (SPF).
„Taip pat nustatyta, jog UV spinduliai sukelia ląstelių DNR fotopažeidimą, dėl ko suaktyvėja melanogenezė ir oda įgauna rudesnį atspalvį. Atsižvelgiant į tai, kad net ir nežymus odos parudavimas yra DNR pažeidimo rezultatas, sieti įdegusį kūną su sveikata nėra jokio pagrindo, o teiginys „sveikas įdegis“ yra neteisingas“, - teigiama apžvalgoje.
