Susidūrė su nestandartine problema
Viena panevėžietė, norėjusi įsitikinti, kad jos vaikas nevartoja narkotikų, „Sekundei“ pasakojo apėjusi bent kelias miesto vaistines, tačiau taip ir negavusi vadinamojo narkotikų testo. Moteriai pikta: tokia svarbi prekė, o jos nėra.
Panevėžio priklausomybės ligų centro direktorė Neringa Šinkūnienė sako galinti tik spėlioti, kodėl mūsų mieste testo nenusipirkti vaistinėje, – ar tokia valstybės, ar vaistinių politika.
„Patys su tokia problema nesame susidūrę. Kam reikia, atvažiuoja pas mus“, – paaiškino ji.
Anot specialistės, ir tėvams nereikėtų bijoti atvežti vaikus pas juos. Dabar jaunimo tarpe narkotikai labai paplitę, ir, kilus įtarimui, patikrinimas būtų tik į naudą.
Specialūs testai būna įvairių rūšių. Jie neskirti tik vienai konkrečiai narkotikų rūšiai, bet dvylikai, šešiolikai skirtingų medžiagų ir panašiai.
N. Šinkūnienės teigimu, jaunimui iki 20 metų patikrinimas dėl narkotikų nieko nekainuoja. Tačiau valstybinėje įstaigoje norint gauti nemokamų paslaugų reikia pateikti tam tikrus duomenis apie save. Tą galima atlikti ir anonimiškai, bet tokiu atveju teks susimokėti ir už testą, ir už konsultaciją. Tiesa, Priklausomybės ligų centro direktorės teigimu, įvertinus dabartines kainas, tai nėra brangu.
Patikrinus atvežtus į Centrą jaunuolius, maždaug pusė atvejų pasitvirtina. Tik, N. Šinkūnienės pastebėjimu, dažniau tokius pacientus atgabena ne tėvai, o policija, ypač reidų metu.
„Ypatingai daug veža metų gale“, – apgailestavo specialistė, pasakodama, jog pareigūnai, būna, jaunuolius patikrinimui gabena ištisomis kompanijomis, po penkis šešis. Paprastai maždaug 20-mečius. Pasak direktorės, visai vaikų, paauglių nebūna.
Jei narkotikų testas teigiamas, su jaunuoliu bendrauja socialinis darbuotojas ir tai vadinama ankstyvąja prevencija. Bet taip būna tik jei vaikas su mama prisileidžia specialistus. „Jeigu jie nenori informacijos, mes negalime jų versti“, – sako N. Šinkūnienė.
Priklausomybių turintys paaugliai gydomi Kaune.
„Ten yra skyrius, turi gerą praktiką. Mes nukreipiame – pasakome, kur gali kreiptis, jeigu nori“, –Centro vadovė pabrėžia, kad žmonės laisvi rinktis. Kitaip yra, jei įpareigoja teisėsaugos institucijos.
Ribotos paklausos prekė
„Juro vaistinės“ savininkas Juras Kirkus „Sekundei“ patvirtino, kad ir jo vaistinėje narkotikų testų nėra.
„Neturime dėl labai ribotos paklausos, – paaiškino vaistininkas, pasak kurio, jokių įstatyminių reikalavimų tokioms prekėms nėra. – Tačiau reikalui esant, galime užsakyti.“
Tokiu atveju testą pirkėjas gautų jau kitą dieną, o užsakius ryte iki tam tikro laiko, galbūt ir tos pačios dienos vakarą.
Pasak J. Kirkaus, narkotikų testų yra bent kelių rūšių, tiekėjas – ne vienas, tad problemų tikrai neiškiltų.
Testų kaina svyruoja maždaug nuo 6 iki 14 eurų. Vienais jų galima nustatyti narkotikų pėdsakus seilėse, kitais – šlapime ir panašiai. Yra net testų, leidžiančių nustatyti narkotikus aplinkoje. Pastarųjų kaina didesnė.
„Būna vienetiniai atvejai, kai testų prireikia, – per metus tik kokį kartą du“, – skaičiuoja J. Kirkus.
„Eurovaistinės“ bendrovės komunikacijos specialistė Laura Bielskė irgi sako, kad vaistinės testus užsako pagal poreikį. Panevėžyje šiuo metu testų 6 ir 10 narkotinių medžiagų nustatyti turi tik viena šio tinklo vaistinė, tačiau juos galima įsigyti ir internetu.
„Labai normalu, kad mama nerado (pirkti testų). Jų tikrai yra ne kiekvienoje vaistinėje. Juos perka labai, labai retai“, – kad paklausa labai ribota, patvirtino L. Bielskė.
Tad vaistininkams matant, jog testas reikalingas, palikta galimybė, patiems užsakyti. Praktikoje dažniausiai būna taip, kad žmonės pasiskambina nemokamu įmonės telefonu ir pasiteirauja, kur įsigyti arba susižino iš vaistininko, kurioje vaistinėje jų galima gauti.
Svarbu pastebėti
Yra labai daug požymių, iš kurių galima spėti, kad vaikas vartoja narkotikus.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas skelbia, kad pagrindiniai įspėjamieji narkotinių medžiagų vartojimo ženklai yra abejingumas mokslams, seniems draugams, pomėgiams, apetito praradimas, liesėjimas, dideli ir staigūs pokyčiai (nuotaikų, elgesio, pažangumo ir panašiai), melas, vagystės, milteliai, kapsulės, tabletės ir kita, nauji, dažnai vyresni draugai, neįprasti kvapai, dėmės ar žymės ant kūno, rūbų, nesirūpinimas savo išvaizda, nepastovi nuotaika, nesugebėjimas susikaupti, nuolatinis nuovargis, pinigų švaistymas arba skolinimasis, žmonių šalinimasis, uždarumas bei panašūs dalykai.
Kartu atkreipiamas dėmesys, kad šie įspėjamieji ženklai gali būti susiję ne vien su narkotikų vartojimu. Jie gali liudyti apie tai, kad moksleivis turi kitų problemų – linksta į nusikalstamą elgesį, serga depresija ar galvoja apie savižudybę.
Pagalba
Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės primena, kad įtariantys, jog jų vaikai vartoja narkotikus, tėvai gali kreiptis į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priklausomybės ligų centrus, kuriuose testavimas dėl narkotikų vartojimo atliekamas nemokamai.
Tėvai pagalbos ir patarimų taip pat gali kreiptis į visuose Lietuvos miestuose veikiančius psichikos sveikatos centrus, mokyklose dirbančius socialinius pedagogus, psichologus arba skambinti į nemokamas psichologinę pagalbą bei informaciją teikiančias telefono linijas (jaunimo linijas, sveikatos specialistų linijas, paguodos linijas).
Visų gydymo ir konsultacinių įstaigų kontaktus, psichologinės pagalbos telefono linijų numerius galima rasti Narkotikų kontrolės departamento internetinėje svetainėje adresu www.nkd.lt.
Į šiuos numerius skambučiai yra nemokami:
Jaunimo linija (8 800) 28888. Budi savanoriai konsultantai.
Vaikų linija 116 111. Budi savanoriai konsultantai profesionalai.
