Leidinys baiminasi, kad sukurtas virusas nebus kruopščiai saugomas arba jį gali pavogti teroristai. Atsižvelgdama į rizikos laipsnį, Amerikos valdžia paragino ekspertus nepublikuoti jų mokslinio darbo detalių.

„The New York Times“ duomenimis tyrimai buvo atliekami Erazmo medicinos centre Roterdame. Juos finansavo amerikiečių Nacionalinis sveikatos apsaugos institutas. Mokslininkai eksperimentavo su šeškais, kurių organizmai į gripo virusą reaguoja panašiausiai į žmonių. Jie norėjo išsiaiškinti, kaip greitai virusas A(H5N1) gali mutuoti į tokią formą, kuri perduodama oro lašeliniu būdu. Paaiškėjo, kad taip nutinka viso labo po penkių mutacijų genome, nors virusas ir toliau išlieka mirtinu.

Šis mokslinis atradimas privertė griebtis precedento neturinčių priemonių. Nacionalinė biologinio saugumo mokslo taryba prie JAV vyriausybės kreipėsi į svarbiausius mokslinius žurnalus - „Science“ ir „Nature“ - ketinančius išspausdinti tyrimo rezultatus. Taryba paprašė neskelbti mokslinio darbo detalių, kad ši informacija nebūtų panaudota teroristų kuriant mirtiną virusą ir inicijuojant pražūtingą pandemiją.

Šis nurodymas sukėlė skandalą, nors minėtieji leidiniai pareiškė suprantantys valdžios susirūpinimą ir išreiškė pasirengimą įgyvendinti prašymą. „Abejojame bet kokių duomenų, susijusių su panašiais eksperimentais, publikavimo tikslingumu, tačiau, panašu, kažkokia jų dalis visgi bus publikuota“, - daro išvadą „The New York Times“.

Leidinys pastebi, kad Roterdamo eksperimento gynėjai motyvuoja jo svarbą sveikatos apsaugai visame pasaulyje. Esą šio tyrimo rezultatai gali būti naudingi kontroliuojant viruso pavyzdžius, paimtus iš užkrėstų paukščių ir gyvulių. Jeigu atliekant genetinę analizę kur nors bus aptiktas virusas, kuriam iki plitimo oro lašeliniu būdu tereikia vienos ar dviejų mutacijų, sveikatos apsaugos specialistai žinos, kad šiame rajone būtina imtis ryžtingų priemonių siekiant apriboti žmonių kontaktus su užkrėstais paukščiais bei padidinti vakcinos ir vaistų tiekimą.

Vis dėlto mažai tikėtina ir beveik neįmanoma, kad gamtoje virusas mutuos taip pat, kaip laboratorijoje, todėl šių penkių mutacijų paieškos nauda yra abejotina, pastebi laikraštis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją