Išbandymas skausmu

Kaip „Sekundei“ pasakojo Raimonda K., praėjusį ketvirtadienį, apie devintą valandą, jai paskambinusi mokyklos slaugytoja pranešė, kad jos keturiolikmetis sūnus susižalojo ranką. Iš mokyklos mama su berniuku nuvyko į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių.

„Kilo įtarimas, kad galėjo lūžti ranka: kažkaip pasuko delną, ir to užteko. Nuvažiavome į ligoninę. Mano nuogąstavimas pasitvirtino – padarius nuotrauką paaiškėjo, kad sūnui lūžo delnakaulis prie bevardžio piršto“, – pasakojo Raimonda K.

Gydytoja nusprendė, kad vaikui reikalinga operacija, todėl jį paguldė į ligoninę. Kadangi keitėsi gydytojų pamaina, ji keturiolikmečio neapsiėmė operuoti.

„Maždaug apie vidurdienį atėjo kitas gydytojas ir dar kartą apžiūrėjęs sūnaus ranką liepė ruoštis operacijai. Kadangi neturėjau pasiėmusi jokių daiktų, slaugytojos paklausiau, ar spėsiu nuvažiuoti į namus ir grįžti, bet ji pasakė, kad palūkėčiau, nes sūnų tuoj veš į operacinę. Po valandos vėl užsukęs gydytojas paprašė dar šiek tiek palaukti. Bet tas laukimas užsitęsė iki vakaro – sūnų į operacinę išvežė tik maždaug 20.40 valandą“, – kalbėjo paauglio mama.

Jos teigimu, berniuką turėjęs operuoti gydytojas aiškino, kad pirmiausia operuojami sudėtingesnius lūžius patyrusieji. Tačiau mamai nesuprantama, kaip galima taip ilgai versti vaiką laukti ir kankintis. Net suaugusiam žmogui ištverti vienuolika valandų be maisto, vandens ir kenčiant didelį skausmą yra sunku, o čia toks išbandymas teko paaugliui.

„Gydytojai sakė, kad lūžis komplikuotas, tačiau pati operacija nesudėtinga. Gerai, kad mano vaikas kantrus, vyriškai kentėjo skausmą, bet versti taip ilgai laukti operacijos nei valgius, nei gėrus nėra normalu. Man neaišku, kas nusprendžia, kuris ligonis pirmiausia turi būti operuojamas. Tikrai suprantu, kad būna sunkesnių ligonių ir gali tekti palaukti kelias valandas, bet ne visą dieną“, – piktinosi mama.

Sunkių ligonių antplūdis

Berniuką operavęs gydytojas Gytis Prieskienis teigė, kad operacija nebuvo sudėtinga, bet tą dieną daugeliui ligonių prireikė skubios operacijos.

„Būtinoji pagalba vaikui buvo suteikta. Pirmiausia operavome tuos, kuriems grėsė pavojus gyvybei. Mamai viską paaiškinome. Tą dieną skyriaus dviejose operacinėse dirbo tik vienas anesteziologas, tad nebūtų suspėjęs dar ir trečioje dirbti. Ne viskas priklauso tik nuo operuojančių gydytojų“, – sakė G. Prieskienis.

Be skubių operacijų, tą dieną vaikai buvo operuojami ir pagal planą. Priimta, kad pirmiausia operuojami patys mažiausi ligoniukai. O keturiolikmečio operacija nebuvo planinė.

„Toks atvejis, kai vaikui operacijos teko laukti taip ilgai – išimtinis. Taip atsitiko dėl nenumatytų aplinkybių, tačiau šiuo atveju pavojus gyvybei negrėsė“, – paaiškino medikas.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus medicininio audito skyriaus vedėjas Algirdas Žemaitaitis teigė, kad šio atvejo be raštiško mamos sutikimo komentuoti negalintis. Motina turėtų kreiptis į ligoninę ir jai bus paaiškintos visos aplinkybės.

„Nieko neslepiame nuo savo pacientų, visuomet skatiname, jeigu kyla neaiškumų ar nesusipratimų, kreiptis į ligoninės administraciją“, – „Sekundei“ tvirtino A. Žemaitaitis.

Pasak jo, kiekviena situacija sprendžiama individualiai, tai priklauso nuo sužalojimų pobūdžio, ligonio amžiaus, operacinių ir gydytojų užimtumo bei kitų dalykų. Pacientui visada suteikiama skubi medicinos pagalba, o dėl tolesnio gydymo sprendžia medikai.

„Medicinoje galioja auksinės valandos taisyklė, tai labai svarbu, kai yra atvirų lūžių, žmogus kraujuoja, tinsta. Delnakaulio lūžį galima operuoti ir kitą dieną. Daugiau komentuoti negaliu, nes negavau mamos raštiško leidimo“, – kalbėjo A. Žemaitaitis.