Samuelis Tacas – garsus Niujorko kineziterapeutas – išeivis iš Lietuvos. Jis baigė Kūno kultūros institutą Kaune, kur įgijo gydomosios fizinės kultūros specialybę. Kurortinio gydymo mokėsi iš garsiojo Karolio Dineikos. Maskvoje baigė manualinės terapijos kursus. 1973 m. emigravo į Izraelį, kur studijavo fizioterapiją, Rytų mediciną. 1984 m. persikėlė į Niujorką, kur gyvena ir dirba iki šiol. Jo kūno derinimo studija veikia centriniame Manhetene.
DELFI pateikia ištrauką iš Ingos Liutkevičienės knygos „Kūno derinimas: malonus gyvenimas be vaistų“, kurioje pateikiama save garsiosios gydytojos Filomenos Taunytės mokinio vadinančio kineziterapeuto patirtis.
Žandikaulio kineziterapija? Tai normalu!
Žandikaulio ir kaulai, ir raumenys, ir raiščiai panašūs į kelio raumenis ar raiščius. Jie ir gydomi taip pat. Kai skauda kelius, dažniausiai tikrinama, kas ir kaip juda ar nejuda, skiriama kineziterapija, specialūs pratimai, manualinė terapija. Tą patį turime daryti ir su žandikauliu. Yra žandikaulio gydymo būdas per burną – specialus masažas. Net per ausį galima judinti žandikaulio kaulus. Bet yra vienas ypatumas: bet kurią kūno dalį lengva atpalaiduoti, o atpalaiduoti žandikaulį labai sunku. Kalbame, valgome – žandikaulis nuolat juda. Nuo judėjimo jis dėvisi. Pagal statistiką, apie 85 proc. žmonių turi žandikaulio sąnarių problemų. Tiems, kurie miegodami griežia dantimis, odontologai siūlo į burną įdėti specialų prietaisą. Ši priemonė padeda, bet ji nenatūrali ir nešalina priežasties.
Kai ortodontui sakau, kad darysiu žandikaulio kineziterapijos procedūras, jis labai nustemba. Ortodontai retai siunčia pacientus pas kineziterapeutą, o vertėtų. Juk būtina žandikaulį atpalaiduoti. Kaip tai daroma? Paprasčiausiai abiem rankomis kineziterapeutas paima žandikaulį iš šonų ir bando judinti. Žandikaulį reikia treniruoti, daryti specialius pratimus.
Žandikaulio bėdos žmonėms sukelia galvos skausmus, nes, kai žandikaulis įsitempęs, skauda galvą. Kai žmonės skundžiasi pečių skausmais, neretai tas skausmas kyla dėl žandikaulio. Ir atvirkščiai, dažnai matau, kad tie, kurie skundžiasi žandikauliu, turi pakitimų pečiuose, nors nė vieno peties jiems neskauda.
Iš pradžių ligos nejaučiate, nes pats kūnas savo išgalėmis bando kovoti. Dažnai pasitaiko – žmogus dejuoja, kad jam viską skauda, bet, žiūrėk, atsirado neaiškumų banke arba rūpesčių dėl vaikų, mintys nukrypsta kitur ir žmogui jau nieko nebeskauda. Kartais nukreipti dėmesį į kitą objektą gali būti efektyvu. Žinoma, kam rimtai skaudėjo, tam ir skaudės. Todėl būtina gydytis, daryti pratimus, ypač žmonėms, kurių specialybė – kalbėti ar dainuoti. Pats daug išmokau iš dainininkų. Prieš pradėdami dainuoti profesionalūs dainininkai daro daug visokiausių žandikaulio pratimų, kurie gali praversti kiekvienam.
Kiti galvos kaulai ne tokie paslankūs kaip rankos ar kojos, bet irgi juda. Kai šių kaulų judėjimas dėl vienos ar kitos priežasties sutrinka, organizmas reaguoja į tai nemaloniomis reakcijomis, galvos skausmais.
Yra tik galvai skirtų kineziterapijos procedūrų. Kineziterapeutas gali išmokyti daryti specialių pratimų – galvos raumenys gerai juda, mokant galima judinti odą su plaukais, ausis. Dabar labai populiari neintensyvi galvos elktrostimuliacija. Maždaug prieš 60 metų ji buvo taikoma žmonėms, sergantiems depresija. Galva gydoma ir manualine terapija. Lankiausi pas specialistą, kuris dirbo su visu kūnu, o baigė procedūrą judindamas galvos kaulus.
Galvos kaulai taip pat juda
Žinoma, su galva reikia elgtis labai atsargiai. Galvos kaulų judėjimo amplitudė – labai maža. Tam reikia įgūdžių. Norint tobulai sugroti paskutinę Beethoveno sonatą, muzikantui reikia 15 metų kasdien skambinti po 5 valandas. Tik patyręs kineziterapeutas gali dirbti su galva. Labai atsargūs jo judesiai kartais gali padaryti stebuklus.
Prisiminęs žinomą posakį, kad visos ligos – nuo nervų, tik viena – nuo malonumų, pasakysiu, kad visos ligos kyla iš galvos. Jeigu galva užimta gerais ar blogais darbais, geromis ar blogomis mintimis, nėra kada galvoti apie ligas ir sirgti.
Vieno mano paciento žmonai buvo diagnozuota baisi liga, ir jam po poros savaičių pradėjo skaudėti kelį. Mačiau, kaip pablogėjo kelio būklė, sustiprėjo skausmai. Jis kelio nesusižeidė, bet labai išgyveno dėl žmonos ligos ir jo kelis taip „reagavo“. Rūpesčiai galvoje pakenkė keliui – ir tai ne tuščios kalbos. Galva, mintys labai daug lemia žmogaus sveikatą. Nemažai žmonių skundžiasi migrena. Ji gali prasidėti susipykus su viršininku ar su mylima žmona. Bet kartais migrena praverčia ir moterys ją tarsi prisišaukia, norėdamos vyrui naktį pasakyti: „Palik mane ramybėje, man skauda galvą“.
Kaip teisingą netradicinės medicinos gydytoją atskirti nuo apsišaukėlio
Jeigu galima gyventi be galvos skausmų, tai kam laukti, kol galvoje atsiras auglys ir reikės daryti galvos operaciją? Jeigu skauda galvą, verčiau susirasti kineziterapeutą, kuris atsargiai pažiūrės, kaip juda galvos kaulai, raumenys, kaklas. Galvą gali skaudėti dėl to, kad kaklas nejuda arba dėl įtempto žandikaulio. Galvos skausmus sukelia ir netaisyklingas kvėpavimas.
Galvą gydo kineziterapeutai, fizioterapeutai, manualiniai terapeutai. Tuo neužsiima gydytojai ligoninėse. Tačiau net ir minėtus terapeutus reikia atsargiai rinktis. Jeigu vos nuėjus pas kiną gydytoją jis įbeda dešimt ar dvidešimt adatų ir paguldo pacientą pusei valandos, tai tik lako gaišimas. Reikia eiti pas tokį kiną gydytoją, kuris pirmiausia apčiupinėja visą paciento kūną, kur reikia, paspaudžia, kur reikia, patempia – mažiausiai pusę valandos dirba rankomis. Paskui imasi adatų, bet nebūtinai dvidešimt. Ligonis turi jausti poveikį. Jeigu įbeda adatą ir žmogus nieko nejaučia, vadinasi, adata pateko į netinkamą vietą arba įsmeigta neteisingai. Pacientas turi jausti tam tikrą elektrinį vibravimą, šilumą, truputį skausmo – tai rodiklis, kad adata įbesta į tinkamą tašką. Su adatomis gulima 15-20 minučių. Po to ateina gydytojas ir parodo porą gerų pratimų, kuriuos pacientas turi daryti namuose, paskiria žolelių arbatos. Tai ir yra tikras kiniškas gydymas.
Paprasti pratimai, kuriuos reikia daryti 2-3 kartus per dieną
Nuo ilgo darbo kompiuteriu pavargsta galva, smegenys, raumenys ir nervai. Pablogėja kraujotaka, atsiranda sąstovio požymių. Darydami šiuos pratimus atsipalaiduojate, pagerėja nugaros smegenų skysčių cirkuliacija, smegenų kraujotaka ir mityba. Gerindami peties rezginio nervo kamienų funkciją, geriname savo rankų funkciją.
1 pratimas. Kojos pečių platumu, truputį sulenktos per kelius. Liemuo tiesus ir atpalaiduotas. Rankos nuleistos žemyn. 10-15 kartų lėtai lenkiame galvą žemyn, kol pajuntame nedidelį tempimą kaklinėje stuburo dalyje. Atlenkiant galvą atgal nereikia jos per daug atlošti.
2 pratimas. Pradinė padėtis tokia pat, kaip ir atliekant pirmą pratimą. Lėtai lankstome kaklą ir galvą į šalis. Pradedame nuo mažų judesių, po truputį juos didiname, tarsi stengdamiesi padėti galvą tai ant vieno, tai ant kito peties. Pratimas daromas laisvai, šiek tiek flegmatiškai nusiteikus, tarsi ilsintis.
3 pratimas. Pradinė padėtis tokia pati. Lėtai sukinėjame galvą į šonus. Iš pradžių po ne daug, kuo toliau, tuo labiau, lyg norėtume iš vienos ir iš kitos pusės pažiūrėti sau už nugaros. Paskui, laipsniškai mažindami judesį, grįžtame į pradinę padėtį. Galvą pasukame 15-20 kartų.
4 pratimas. Kojos pečių platumu, truputį sulenktos. Rankos laisvai nuleistos žemyn. Tai lengvas galvos sukimas ratu. Kad būtų aiškiau, išskaidykime pratimą į atskiras fazes:
a) nuleidžiame galvą prie krūtinės;
b) lenkiame galvą prie dešiniojo peties
c) ištiesiame kaklą;
d) lenkiame galvą prie kairiojo peties.
Taip sukame galvą iš pradžių į vieną, paskui į kitą pusę.
